Seilių liaukos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Seilių liaukos (glandulae salivares) – aukštesniųjų stuburinių organas, išskiriantis šarminės reakcijos vandeningą skystį – seiles (saliva). Kasdien seilių pasigamina apie 0,5-1,5 l. Jose yra fermento amilazės (ptialino), skaidančio angliavandenius, lizocimo, dalyvaujančio apsauginėse organizmo reakcijose ir kitokių medžiagų. Seiles į burnos ertmę išskiria mažosios seilių liaukutės (lūpų, skruostų, gomurio, liežuvio) ir trys poros didžiųjų seilių liaukų:

Paausinė seilių liauka (glandula parotis). Tai didžiausia ir sudėtinė pūslelinė baltyminė liauka. Išsidėsto paausio srityje, priešais ausies kaušelį. Šią liauką sudaro 7-10 skilčių, turinčių po ištekamąjį latakėlį, kurie atsiveria į vieną bendrą paausinės liaukos (Stenono) lataką (ductus parotideus). Šis latakas atsiveria burnos gleivinėje ties viršutiniu antru krūminiu dantimi. Šios liaukos išskiriamose seilėse gausu baltymų ir fermentio amilazės, skaidančios krakmolą.
Pažandinė seilių liauka (glandula submandibularis). Vidutinė pagal dydį, sudaryta iš pūslelių ir esanti burnos dugne, paliežuvinėje žandikaulio duobutėje, žemiau apatinio žandikaulio krūminių dantų. Ši liauka išskiria mišrų sekretą. Jos latakas (Vartono) atsiveria kartu su paliežuvinės seilių liaukos lataku paliežuviniame gumburėlyje.
Paliežuvinė seilių liauka (glandula sublingualis). Tai mažiausia seilių liauka, pūslinė, išskirianti mišrų sekretą. Ji yra paliežuvinės raukšlės gilumoje. Dalis sekreto išteka tiesiog į raukšlę.

Be to, seilių liaukos pagal išskiriamą sekretą yra:

serozinės – jų sekrete gausu baltymų;
mukozinės – sekrete gausu mucino;
mišriosios.

Seilių liaukas inevruoja parasimpatinės ir simpatinės nervų skaidulos. Į senatvę seilių liaukų liaukinis epitelis nyksta greičiau, negu regeneruoja; todėl atskiri liaukos pūslelės-vamzdeliai atrofuojasi.