Senieji Trakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Senieji Trakai

Senieji Trakai

Koordinatės

54°36'20″ š. pl.
24°58'50″ r. ilg.

Savivaldybė

Trakų rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Seníeji Trãkai
Kilmininkas:	Senų̃jų Trãkų
Naudininkas:	Seníesiems Trãkams
Galininkas:	Senúosius Trakùs
Įnagininkas:	Senaĩsiais Trãkais
Vietininkas:	Senuõsiuose Trãkuose

Senieji Trakai – kaimas Trakų ist. nac. parke, Trakų rajono rytuose. Seniūnijos centras. Išlikęs benediktinų vienuolyno pastatas (XV a.), piliavietė, veikia Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia (pastatyta 1899 m.), 2 pagrindinės mokyklos (Kęstučio ir Senųjų Trakų). Ties Senaisiais Trakais eina geležinkelio ruožas Vilnius-Varėna, prasideda kelio į Trakus atšaka.

Tai senoji Lietuvos sostinė, kurią įkūrė kunigaikštis Gediminas. Spėjama, kad apie 1350 m. čia (Senųjų Trakų pilyje) gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas – būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Pilis stovėjusi ant kalvos, juosiamos gilaus griovio ir saugomos 10 m aukščio gynybinės sienos. Ji stovėjo dar XIV a., tačiau vėliau Kęstutis Trakuose Galvės ežero pusiasalyje pastatė naują pilį ir apsigyveno joje. Dabar čia stovi bažnyčia, o senąją pilį mena tik koplytstulpis.

[taisyti] Istorija

Trakai ir Trakų kunigaikštystė pirmą kartą paminėti 1337 m. Vygando Marburgiečio kronikoje; istorikai šį Trakų paminėjimą sieja su Senaisiais Trakais (daugumoje XIV a. šaltinių Senieji Trakai neskiriami nuo Naujųjų; kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose Senieji ir Naujieji Trakai skiriami tik 1384-1402 m.).

Pietinėje Senųjų Trakų kaimo dalyje yra piliavietė (tyrinėta 1994-1997 m.). 150 m ilgio ir 130 m pločio piliavietės aikštelę iš šiaurės, vakarų bei pietų juosia 35-40 m pločio ir 6 m gylio griovys. Piliavietės šiaurės vakarų kampe išlikęs buvęs benediktinų vienuolyno pastatas; manoma, kad jis atsirado XV a. perstačius dalį Senųjų Trakų pilies griuvėsių.

Ilgą laiką manyta, kad Senųjų Trakų pilį (minima nuo XIV a. pab.) apie 1321 m. pastatydinęs didysis kunigaikštis Gediminas. Tačiau 1994-1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pab., tada tikriausiai LDK submonarcho (Trakų ir Žemaičių kunigaikščio) Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje (dab. Senųjų Trakų piliavietėje) iškirtus mišką ir sumūrijus stiprią gardinio tipo pilį.

Bažnyčios šventorius

1391 m. kryžiuočių puolimo metu Senųjų Trakų pilis buvo apgriauta ir vėliau nebeatstatyta; 1405 m. didysis kunigaikštis Vytautas pilies griuvėsius padovanojo jo iš Lenkijos atsikviestiems vienuoliams benediktinams. Senųjų Trakų pilies apleidimą bei Senųjų Trakų sunykimą lėmė ir tai, kad XIV a. II pusėje netoli Senųjų Trakų, gynybiniu požiūriu žymiai patogesnėje vietoje ėmė augti Naujųjų Trakų gynybinis kompleksas,– jo istorijos pradžia datuotina apie 1375 metais, kuomet LDK submonarchas Kęstutis savo „sostinę“ iš Senųjų Trakų perkėlė į Naujuosius Trakus.

LR Prezidento 2001 m. liepos 24 d. dekretu patvirtintas Senųjų Trakų herbas.