Senovės Egipto architektūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Senajai karalystei būdingas faraono asmens sudievinimas, jam priklauso viskas. Vystėsi žemdirbystė, žvejyba, amatai. Toliau tvarkomas irigacinė sistema. Atsiranda monumentalioji architektūra. Valdan Džoseriui sukuriamas ansamblis (pagal išankstinę sugalvotą architektūrą pastatyta statinių visuma). Ansamblio architektas Imhotepas, jis suprojektavo ir statė Džoserio piramidę (60 m.), iš pradžių tai buvo mastaba, tačiau vėliau Imhotepas atrado Dominante (kilimą į viršų) Džoserio piramidė sudaryta iš viena ant kitos sudėtų mastabų. Vienos žymiausių Egipto architektūrinių stebuklų – faraonų Chefreno, Cheopso, Mikerino piramidės (Gizos piramidėmis). Šių piramidžių architektas buvo Cheminas . Didžiausioji iš Gizos piramidžių – Cheopso (146,6 m.). Šioms piramidėms pastatyti sunaudota apie 3 mln. akmens blokų. Egiptiečiai architektūroje naudoja šviesos ir tamsos efektus.
Vidurinioji karalystė tai aukštos kultūros laikotarpis, mokslo ir technikos išsivystymas. Iškastas kanalas jungiantis Raudonąją jūrą ir Nilą. Egiptiečiai apskaičiuoja apskritimo ilgio santykį su diametru, rutulio paviršiaus plotą. Tyrinėja žmogaus smegenų reikšmę organizmui, mokėjo taisyti dantis. Klostėsi klasikinė literatūra. Piramides stato jau ne iš blokų, todėl iki šių laikų jos neišliko. Svarbus Mentachotepo palaidojimas De il Al Bachri vietovėje. Tai viena ant kitos sustatytos dvi terasos, su stulpų eilėmis, viršuje maža piramidė, čia ji tik kaip simbolis, spalvos pagalba spręstas perspektyvos efektas, Priekinė dalis stulpų dalis geltona, antroji mėlyna, ši spalva kuria gilumos įspūdį. Šioje šventykloje jau yra hipostilinė salė, perestilinis kiemas, vyrauja išilginė kompozicinė ašis, kurią formuoja ir labiausiai išryškina sfinksų alėja.
Naujojoje karalystėje Faraonai pradeda prarasti savo dieviškumą. Šiuo laikotarpiu Hiksai užima pietinę Egipto dalį, iki Tebų, o likusią dalį priverčia mokėti duoklę. Tačiau vėliau 17 dinastija, perėmus iš Hiksų karybos meną, išsivaduoja iš jų, 18 dinastijos faraonas jau įsiveržia į Siriją, vėliau prasiveržia net iki Eufrato, grobia iš pavergtų šalių turtus, vergus. Egiptas pradeda turtėti. Pradėta centralizuoti valstybę, tačiau norint tai tinkamai poadaryti reikia centralizuoti ir religiją, įvedamas Amono Ra kultas, tuo pasinaudoja žyniai, jie reikalauja iš faraonų dalies karinio grobio Amono Ra šventykloms, Tutmozis atidavė net 14 tonų aukso. Pagrindinės statybos perkeltos į gyvųjų krantą. Palaidojimai atskirti nuo šventyklų. Faraonai pradėti laidoti karalių slėnyje Jei kur pavaizduotas faraonas ar nomarchas važiuojantis kovos vežimu, ten Naujoji karalystė. Šventyklų tipai: • Terasinis (faraonės Chačepsut šventykla) Chatčepsut šventykla be palaidojimo, nes Chačepsut palaidota karalių slėnyje. Šventykloje vyrauja išilginė kompozicinė ašis, kaip ir Mikerino šventykloje. Eksterjere gausi skulptūrinė puošyba, šventykla labai turtingai įrengta. • Lygumų (Karnako, Luksoro šventyklos). Labai svarbus šio tipo šventyklai yra fasadas, iš abiejų pusių link šventyklos veda sfinksų alėja, išryškinanti išilginę kompozicinę ašį. Fasadas didelių mastelių, iš abiejų pusių trapecijos formos pilonai, tarp jų pagrindinis poratlas, pilonų plokštumos puoštos reljefais prieš pilonus dievų statulos bei du obeliskai. Tokios šventyklos turi hipostilinę salę, perestilinį kiemą. Hipostilinei salei būdingas bazilikalinis tipas. Jis buvo naudojamas siekiant išryškinti išilginę kompozicinę ašį, viduryje esančios stulpai aukštesnės, didesnės, tarpai tarp jų paltesni, o jų šonuose esantys stulpai mažesni, sudaromas toks įspūdis, kad einant į kraštus darosi vis tamsyn, o einant link centro vis šviesyn. • Uolinis (Ramzio II, Abu Simbel vietovėje) dar kitaip kartais vadinamas perestiliniu, šventyklos iškaltos olose, saulė šviesdama apšviečia tas sales. Abu Simbel vietovėje statomos uolinio tipo šventyklos, ten viskas iškalta uoloje, fasadas panašus į lygumų tipo šventyklų, taip pat vyrauja išilginė kompozicinė ašis, ji orientuota į saulės tekėjimo kryptį, kad apšviestų tolimiausiais šventykloje esančias statulas.
