Senovės Graikijos architektūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Senovės Graikijos architektūrojai turėjo įtakos mažosios Azijos tautų architektūra. graikų kultūra išsiskiria humanizmu, realiu idealizuotos formos vaizdavimu. Graikų kultūros klestėjimas apima tūkstantį metų. šį laikotarpi galima suskirstiti i keturias dalis:
- Homerinė graikija 9-8 a. pr. m. e.
- Archainis laikotarpis 7-6 a. pr. m. e.
- Klasikis laikotarpis 5-4 a. pr. m. e.
- Helenistinis laikotarpis 4 a. pab. – 1 a. m. e.
Homeriniu laikotarpiu dorenai persikrausto iš šiaures Mikėnų kalnų ir perima dali graikų pasaulėvaizdzio, mitologija ir megeroną (būstą – šventyklą) ir iš jo išvysto naujus šventyklų tipus.
Archainiu laikotarpiu šventoves statomos daugiausia tik Akropolyje Šventovių tipai:
- megeronas
- šventovė tarp antų (dėmesys akcentuojamas ne į interjerą, nes jį mato tik žinys, o į eksterjerą)
- prostilio tipo šventovė
- antiprostilio tipo šventovė
- peripterio tipo šventovė (tik doreninio orderio, šventyklos perimetre kolonų eilė)
- dipterio tipas (su dviem kolonų eilėm, jonėninio tipo)
Visos šventovės yra ant pakilos sudarytos iš trijų laiptelių. Tai stereobatas arba krepidoma. Viršutinė stereobato dalis yra stilobatas. Iš pradžių šventyklos statomos iš molio plytų ir medžio. Atsiradus akmeninei architektūrai atsirado ir orderis („ordos“ – tvarka). „Dievo namas“turėjo būti gražus ir atitikti žmogaus proporcijas, tureti tam tikra tvarką. Kiekvienam dievui reikejo parinkti tam tikrą orderį, taip pat dar ir išraikšti jo išskirtinumą ir asmenines savybes, todel atsirado modulis. Modulis suteikia orderiui arba grakstumo, arba sunkumo.
Dorenins orderis. Doreninio orderio kolonos stiebas neturi bazės, kanelūros aštrios. kapitelis sudarytas iš abako ir echinos. ant kolonų dedamas konstruktyvus balkis – architravas. Virš jo frizas, kuris buvo puoštas triglifais (išlikę iš tų laikų kai kolonos dar buvo medinės, jie neleisdavo vandeniui teketi per koloną) ir metopomis. Po triglifais yra šeši trikampio formos gutai, vaizduojantys vandens lašus. Viršfrizo yra karnizas, jis turi symą(įlenkimą , kuris neleidžia lietaus vandeniui begti per sieną). Frizas, karnizas ir architravas sudaro antablementą. Ant antablemento yra medinė konstrukcija, o ant jos stogas dengtas čerpėmis.
Jonėninis orderis. Jis yra kitokio modulio, stovi ant stilobato, turi „spirokliuojančią“ bazę ir kaneliūras su takeliais. joneninės kolonos stiebo entazė daug mažesnė , o kapitelis su voliutomis. Architravas turi padalinimus. Frizas puoštas ištisa relijefų juosta. Karnizas su syma. Voliutos iš pradžių buvo tik iš fasadinės pusės. Ritų kraštuose relijefinė juosta yra ir prie bazės.
Korintinis orderis. Jo kolonos stiebas yra auščiausias iš visu orderių, bazėlangvesnė. Stiebo kanialiūros su takeliais, o entazė nežymi. Kapitelis iš stilizuoto akanto lapų krepšelio. Architravas siauresnis, sudalintas į tris dalis. Frizas taip pat siauresnis su relijefine juosta. Karnizo apačioje yara danrukai. Tai puošniausias orderis.
pagal šiuos orderius pastatai charakterizuojami į moteriškus or vyriškus. Kartais orderiai derinami tarpusavyje (pvz.: Apolono šventyla, turi visus tris orderius)
Paplitimas. Dorėninis orderis labiausiai išplitęs Pelaponese, Italijoje, Sicilijoje. Jonėninis – Mažojoje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose.
Klasikinis laikotarpis.
skirstomas į :
- ankstyvąją klasiką 490-450 m. pr. m. e.
- aukštąją klasiką 450-410 m. pr. m. e.
- vėlyvąją klasiką 404-335 m. pr. m. e.
Ankstyvoji klasika prasideda karo laiku. Šis laikotarpis – tai ieškojimai, kaip panaudoti mitologiją ir skulptūrines formas. Atėnės šventykla Egino saloje turi šešių kolonų peripterį, vyrišką (dorėninį) ordelį, kolonos gan grakščios.
Dziauso šventykla. Naudojamas aukso pjūvis, išsprendžiamos ilgio, pločio proporcijos, atsiranda šešių kolonų peripterio pastatas, platinama centrinė nava(ten penkiolokos metru Dziauso statula), skirtingas rytinio ir vakarinio frontonų apipavidalinimas. Vakariniame fasade vaizduojamas Apolonas , stebintis graikų kovą su kentaurais, ritiniame Pilopso ir Anomajo imtynės nuo kurių prasidėjo olmpinės žaidynės.
Aukštoji klasika prasidėjo po Atėnų sukilimo, valdant Perikletui. Atėnų architektas Fidijas ant atėnų kalvos stato Akropolį, deivei Atėnei skirta šventyklą – Pertenoną. Jis tarpusavyje derina orderius. Atėnų akropolis pastatytas iš įvairių rūšių marmuro. Kelias kuriuos eidavo eisena prasideda propirėjais (vartais, kurie turėjo atrodyti tvirti), toliau už jų pinotika ir biblioteka (dorėninio orderio), toliau aikštė , kurioje Partenonas (su aštuonių kolonu peripteriu, naudojamas aukso pjūvis). Partenono fasade Poseidono ir Atėnės mitas. Virš kolonų pastatą juosia dvylikos metrų aukščio reljefinis frizas. Partenono architektai – Ichtinas ir Kalichratas
Graikų vėlyvoji klasikaprasideda krizės laikotarpiu. Tuo metu išauga Sparta, Periklį nušalina nuo vadovavimo. Kyla pelaponeso karas, aplinka tampa nestabili. Graikų architektus domina visuomeninės paskirties pastatai (gimnazijos, sporto mokyklos, teatrai, bibliotekos ir t.t.) Teatrai kilo iš dioniso švenčių. Teatrai statomi ant puslankiu išsidėsčiusiu kalvų. Teatrą sudaro teatronas(žiūrovų vietos, išdėliotos puslankiu), archesa(teatro centre)ir skena (jau vėliau pastatyta aktoriams persirengti su trimis durimis, uždaranti visa teatro erdvę). Statomi memorialiniai paminklai: mauzolos, mauzoliejai – monumentalūs antkapiniai pastatai. Pirmasis mauzoliejus buvo pastatytas Mauzolai, tai Halikrato mauzoliejus.
Helenistiniu laikotarpiu, paspartėjus ekonominei raidai, dėl atsiradusiu naujų kolonijų ,į kurias buvo eksportuojamos graikų prekės, prekibynių kelų sankirtose kuriasi nauji miestai. Juose diegiama hipodaminė sitema. Į miestą ateinantys keliai grįsti, kvartalai sutvarkyti tiksliai. Miesto centrą sudaro angara- turgaus aikštė apjuosta kolonomis su stojomis (stoginėmis). Statomos bibliotekos ir kiti visuomeniniai pastatai, sudarantys miesto centrą. Del geografinės padties ir naudingųjų iškasenų skirtumų keičiasi medžiagos, iš kurių statomi orderiniai pastatai. Ypatingai išplinta perestiliniai kiemai. Architektūroje pritaikomi moksliniai pasiekimai. Milito bulefterijus – turi Rytam būdingą altorių, teatroną, susirinkimų salę, primena antiprostilinio tipo šventovę. Aleksandrija pertvarkoma pagal hipodaminę sistemą. Atsiranda parko teritorijos. Faroso bokštas – švytūrys, egiptietiško dydžio, nors naudojama orderinė sistema.
