Sezamas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
GALIMI TEISIŲ PAŽEIDIMAI |
 Straipsnio tekstas tikriausiai pažeidžia autorines teises, nes, gali būti, jog, neturint sutikimo, yra kopijuotas iš |
|
Puslapis kol kas yra stebimas, prašome jo neredaguoti. Jeigu gautas leidimas kopijuoti medžiagą, sutinkant su Vikipedijos licencijos sąlygom ar esate autorinių teisių savininkas, prašome tai parašyti diskusijų puslapyje. Primename, kad medžiagos kopijavimas, neturint autorinių teisių turėtojo raštiško leidimo, galimai pažeidžia Vikipedijos taisykles. Vartotojų, daug kartų pažeidusių autorines teises, dalyvavimo Vikipedijoje teisės gali būti laikinai apribotos. Jei nebuvo gautas leidimas kopijuoti medžiagą, prašome aprašyti bent nepilną, bet konkretų tekstą šiame straipsnyje, kitaip puslapis bus ištrintas. Jei išaiškės, kad autorinės teisės nepažeistos, bus atstatytas prieš tai buvęs turinys. Prieš tai buvusį turinį dar galima rasti istorijos puslapyje. |
Kas yra sezamas? Sezamas – vienmetis 2-3 m aukščio žolinis augalas. Jo lapai smulkūs, pūkuoti, žiedai balti, rožiniai ar kiek violetiniai, kiekvienas žiedas žydi tik vieną dieną. Sėklos subręsta dėžutėse, kuriose esti net iki 10-ties pertvarų. Sėkloms bręstant, augalai nupjaunami ir džiovinami, kol sėklos pradeda byrėti. Kadangi sezamo dėžučių pertvarėlės atsiveria ne vienu metu, tai ir sėklų išbyrant reikia laukti ilgokai. Matyt dėl to atsirado ir žinomas posakis: „Sezamai, atsiverk!“. Sezamo sėklos smulkios, kiek suplotos, 1-2 mm ilgio ir 0,5-1 mm storio, rusvos, gelsvos, rudos, net juodos ir kiek rečiau baltos, apgaubtos kietoka kremine luobele. Sezamas auginamas Mūsų dienomis daug sezamo užauginama Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Birmoje, Pakistane, Turkijoje, Egipte, Ugandoje, Sudane, Nigerijoje, Venesueloje, JAV pietrytinėse valstijose ir kitur. Sudanas ir Nigerija yra didžiausi sezamo eksportuotojai. Sezamo kvapas, skonis ir sudėtis Nepaisant to, kad sezamo sėklutėse susikaupia per 65 % riebiųjų aliejų, kuriuose yra net 82 % nesočiųjų riebalų rūgščių, nei sėklutės, nei pats aliejus neturi kvapo, o skoniu primena patį kokybiškiausią alyvų aliejų. Tačiau sėklas pakepinus, atsiranda malonus, riešutus primenantis kvapas. Sezamas sukaupia nemažai vertingų augalinės kilmės baltymų. Naudojimas Iš sezamo sėklų spaudžiamas kokybiškas aliejus. Jis naudojamas kulinariniams riebalams ir margarinui aromatizuoti. Valstybėse, kur auginama daug sezamo, iš sumaltų sėklų gaminama maistinga pasta – taksini, kurią sumaišius su citrinos sultimis ir česnaku paruošiamas padažas – chummuz. Jis pateikiamas su įvairiais užkandžiais. Sėklų išspaudose lieka daug baltymų ir riebalų, todėl iš jų gaminama maistinga chalva. Sezamas itin vertinamas kinų virtuvėje. Juo gardinamos krevetės ir kiti jūros produktai, desertai, ypač tinka keptiems obuoliams paskaninti. Sezamo sėklomis puošiamos ir gardinamos bandelės, krekeriai, duona, pyragai. Panaudojimas medicinoje Sezamo sėklos ir jų produktai veikia laisvinančiai. Sezamo aliejus ilgai negenda, todėl jis naudojamas farmacijos ir kosmetikos pramonėje gaminant tepalus, kokybišką muilą, kremus. Afrikos gyventojai sezamą augina prie gyvenamųjų namų, nes jis turi insekticidinių savybių – atbaido uodus ir kitus, tuose kraštuose gausius, vabzdžius. Mažos, apvalios šiltų kraštų augalo (Sesamum) sėklos. Paskrudintomis sezamo sėklomis galite apibarstyti salotas, daržovių patiekalus, Įdarus ir troškinius. Žalių sezamo sėklų prieš kepant dažnai užberiama ant duonos, bandelių ir sausainių. Sugrūstos sezamo sėklos Viduriniuose Rytuose vartojamos darant chalvą (saldumyną) ir pavilgą (tahiną). Afrikoje sezamo sėklas mėgstama pakepinti ir valgyti kaip žemės riešutus ar malti iš sėklų miltus. Japonijoje ir Korėjoje sezamo sėklos paskruiWarnos, truputei) pagrūdamos ir tada jų dedama į pavilgus ir užpilus. Kinijoje pakepintomis nesmulkintomis sezamo sėklomis papuošiami kepiniai arba malamos, kol gaunama ruda riešutų skonio pasta.
