Sielovada
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sielovada („sielų vedimas“) – iš krikščioniškų paskatų kylančios pastangos pritraukti žmogaus sielą arčiau Dievo ir skatinti žmogų pažinti Dievą.
Metodus bei sielovados veiklą nagrinėja Poimenika; tai yra praktinės teologijos dalis, vad. Pastoralinė teologija.
Dvasininkas, atliekantis sielovadą, yra vad. sielovadininkas. Pagal veiklos sritis gali būti karių sielovada, mokinių sielovada, studentų sielovada, užsienio sielovada (sielovada užsienyje, misija) ir kt.
Sielovados reikšmę akcentavo Carl Rogers; susiformavo Pastoralinė psichologija, kuri artima ir kai kurioms psichoterapijos kryptims.
