Sipajas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sipajas (angl. sepoy, rus сипай) – Indijos (istorinio regiono, į kurį įėjo ir dabartiniai Pakistanas ir Bangladešas) vietinis gyventojas, tarnaujantis samdomoje Europos valstybės (paprastai – Britanijos, bet ir Portugalijos ar Prancūzijos) kolonijinėje kariuomenėje Indijoje.
Terminas vartotas nuo XVIII a. 5-ojo dešimtmečio, kai buvo suformuoti pirmi sipajų daliniai Prancūzijos Indijos kariuomenėje kovai su britais ir naujų teritorijų užėmimui. Žodis sepoy kilęs iš pers. سپاهی (sipâhi) 'kareivis'. Tas pats persiškas žodis anglų kalbą pasiekė per Turkiją, kur spahi ir sipahi reiškia tam tikrą Turkijos kavalerijos rūšį sipahius.
Britų Indijos Armijoje sepoy reiškė 'pėstininkas eilinis' (sowar – kavaleristas eilinis).
Sipajus labai plačiai naudojo britai. Britų sipajai atlikdavo karines policines funkcijas. 1857-1859 m. vyko sipajų sukilimai, po kurių britai reorganizavo sipajų kariuomenę. Jų skaičių sumažino, išformavo inžinerijos ir artilerijos dalinius. Sipajus ėmė grupuoti pagal religiją, tautybę, kalbą.
Sipajai dalyvavo Pirmajame ir Antrajame pasauliniame karuose. 1947 m. susidarius Indijos ir Pakistano valstybėms sipajai kaip samdoma kolonijinė kariuomenė pasidarė nebereikalingi ir buvo išformuoti.
