Socialinė partnerystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Socialinė partnerystė – efektyviausia klasių kovos forma, leidžianti greičiausiai ir taikiomis priemonėmis pasiekti norimus rezultatus. Ji vyksta ne demonstracijomis ar streikais, o už derybų stalo, lygiai atstovaujant organizuotiems dirbantiesiems ir darbdaviams.
Pirmiausia pradėta taikyti Vokietijoje ir Skandinavijoje per kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis įmonėse, vėliau išplito iki šakinio ir nacionalinio lygmens.
Geriausi pavyzdžiai yra 1932 Salšiobadeno sutartis tarp švedų profsąjungų ir darbdavių, 1949 sudaryta Austrijos Paritetinė komisija, 1967-1970 Vokietijos darbdavių ir profsąjungų „veiksmų derinimas“.
