Surišimas (šachmatai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Absoliutus (f5-c8) ir reliatyvus (b8-b1) surišimas |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Surišimas (arba įkaitas, belaisvis) – situacija žaidžiant šachmatais, kai figūra priversta likti savo vietoje, nes pajudėjusi iš vietos atidengtų vertingesnę figūrą. Dažniausiai – figūra dengia karalių arba valdovę, bokštą.
Diagramoje – juodųjų žirgas negali pajudėti, nes yra baltųjų rikio „surištas“ („įkaitas“). Tai – absoliutus surišimas, nes taisyklės neleidžia pajudinti žirgo, kadangi karaliui grėstų šachas.
Juodųjų bokštas suriša baltųjų žirgą su baltųjų karaliene. Tai – reliatyvus surišimas, kadangi baltieji iš principo gali patraukti žirgą ir netekti karalienės.
Tik figūros, judančios neribotą langelių skaičių gali atlikti surišimo veiksmus. Karalius, žirgas ir pėstininkas negali to padaryti. Bet kuri figūra gali būti surišta (tapti „įkaitu“), išskyrus karalių.
