Svarogas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Svarogas slavų mitologijoje – Saulės ir ugnies dievas. Siejamas su Hefaisto kultu, kalvyste. Vaizduojamas ugnine gyvate arba daugiagalviu slibinu, kvėpuojančiu ugnimi. Čekai, slovakai, ukrainiečiai Svarogą sieja su ugnies dvasia Raroga.
Senesni mitai jį vaizduoja kaip dievą kalvį, siejamą su kuriančia ir seksualine ugnies galia. Šiuose mituose Svarogas kaunasi su slibinu, kuris žudo žmonės. Svarogas sutramdo slibiną su kalvio replėmis, priverčią jį traukti plūgą, tokiu būdu atskirdamas gyvųjų ir mirusiųjų žemes. Pagal kitus mitus, plūgo padaryta vaga tampa Smorodinos upe, o slibinas – Kalinovo tilto sargu.
