Taivano aborigenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Taivano aborigenai – seniausi Taivano salos gyventojai, priklausantys austroneziečių kalbinei šeimai (apima 9 iš 10 šios šeimos kalbinių grupių, apibendrintai vadinamų Formozos kalbomis. Iš dabar dar išlikusių Taivano aborigenų kalbų tik yami kalba priklauso ne Formoza, o Malajų polineziečių kalbų grupei). Kartais vadinami gaošaniais, tačiau šis terminas (kin: gaoshan) apima tik kalnuose gyvenančias gentis.

Kadaise jie buvo apgyvendinę visą salą ir aplinkines saleles, tačiau nuo XVI a. čia migruojant kinams, buvo stumiami į kalnus ir naikinami. Ypač nukentėjo derlingose lygumose gyvenusios gentys.

Šiuo metu sudaro vos 2 procentus Taivano gyventojų.

[taisyti] Gentys ir jų kultūra

Nors gyvenama teritorija yra labai maža, vis dėlto čia gyvena daug skirtingų genčių, pasižyminčių savitomis kultūromis. Žinomos apie 26 kalbos, kurios tokios skirtingos, kad tarpusavyje nesusišnekama. Kai kurios jų išnykusios, o kitos – mirštančios. Visos šios kalbos yra labai svarbios lingvistiškai, mat būtent Taivanas yra spėjama austroneziečių protėvynė.

9 aborigenų gentys yra pripažintos vyriausybės, o kitos – ne.

Pripažintos gentys: ami, atajaliai, bununai, cou, jami, paiwanai, pujumai, rukajai, saisijatai

Nepripažintos gentys: babuzai, basajai (tarp jų išskiriami trobiavanai ir linau), hoanja, kavalanai, ketagalanai, luilangai, pazehai, poporai, qauqaut, sirajai (tarp jų išskiriami taiboanai ir makatao), taokasai, tao, thao, truku.

[taisyti] Kinijos politika aborigenų atžvilgiu