Telegonija (teorija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Telegonija, pristatoma, kaip genetikos mokslo atšaka, yra pseudomokslinė teorija, teigianti, kad po kiekvienų lytinių santykių abiejų partnerių organizmai genetiniame lygmenyje išsaugo dalį informacijos iš kito partnerio. Todėl, pavyzdžiui, nuo vieno vyro pastojusios moters vaikas gali turėti kito, ankstesnio jos partnerio (ne savo tėvo) bruožų. Arba, vaikas gali turėti savo tėvo ankstesniosios partnerės (ne savo mamos) bruožų. Tai tinka kalbant apie visus žinduolius, ne tik žmones. Neaišku, kaip dėl kitų gyvūnų.
Telegonijos teorija neturi jokio mokslinio patvirtinimo ir prieštarauja turimiems duomenims apie paveldimumą.
Kaip ir daugelio kitų pseudomokslinių teorijų atveju, teigiama, kad telegonija pagrįsta daugybe tyrimų tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais, tačiau vėliau tų tyrimų duomenys buvę įslaptinti arba sunaikinti.
Telegonijos teorija dažniausiai naudojama kaip argumentas moralės srityje, prieštaraujant seksui iki vestuvių ar daugiau, nei vieno partnerio turėjimui.
