Teodoras Grotusas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teodoras Grotusas, (vok. Theodor Grotthuß, 1785 m. sausio 20 d. Leipcige – 1822 m. kovo 26 d. Gedučiuose, Pakruojo raj.) – elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Gimė Gedučių dvarininkų bajorų šeimoje, keliaujančioje po Vokietiją. Leipcigo universiteto studentu būsimasis mokslininkas tapo sulaukęs 3 dienų amžiaus, tačiau tik 1803 m. įstojo į universitetą. Puikų išsilavinimą įgijo namuose, Gedučiuose, kur jį mokė samdyti kalbų, filosofijos, filologijos mokytojai. Nuo 1803 m. rudens pradėjo lankyti Paryžiaus Politechnikos mokyklą. Čia jis išklausė garsių profesorių Klodo Bertoleto (Claude Louis Berthollet), Antuano Furkrua (Antoine-François Fourcroy) ir kitų įžymybių paskaitas. Lankė paskaitas ir kitose mokslo institucijose, susipažinęs su galvaniniais reiškiniais įsitraukė į jų studijas.
1804 m. pradėjęs savarankiškas studijas Neapolyje, susipažino su Aleksandru fon Humboldtu, Lui Gay-Lusaku (Louis Joseph Gay-Lussac), besiruošiančiais tyrinėti vulkaninius reiškinius, gilino mineraloginius įgūdžius. 1805 m. dalyvavo ekspedicijoje į Vezuvijų, domėjosi bioliuminescencija, atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus, rašė šį procesą pagrindžiančią teoriją. Atvykęs į Romą, išspausdino mokslinę studiją. Nedidelėje brošiūroje prancūzų kalba buvo atspausdinta pirmoji pasaulyje elektrolizės teorija, vėliau perspausdinta žurnale „Annalen de chemie“, o po kelių mėnesių išversta į anglų, vokiečių kalbas mokslinėje spaudoje. 1807 m. išrinktas Paryžiaus galvanikų draugijos nariu. 1808 m. išrinktas Turino Mokslo ir menų akademijos nariu korespondentu, bet netrukus sugrįžo į Gedučius.
1809-1812 m. pirmasis tyrė grandinines reakcijas. 1812 m. pusmečiui išvyko į Peterburgą, susipažino su chemiku ir žurnalo leidėju A. N. Šereriu. 1814 m. išrinktas Dorpato universiteto profesoriumi, bet dėl įvairių priežasčių nepradėjo eiti šių pareigų. 1814 m. suteiktas Miuncheno mokslų akademijos nario korespondento vardas.
1815 m. suformulavo fosforoscencijos dėsnį – šviesos išspinduliavimas priklauso nuo temperatūros. 1816-1818 m. tyrinėjo Likėnų Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį, tirdamas rodanidus atrado analitinės chemijos reakcijas, dabar jau tapusias klasikinėmis, sukūrė kelis analizės būdus. Jis padarė teisingą išvadą, kad sieros vandenilio susidarymas siejamas su kalcio sulfato ir organinės medžiagos sąveika.
1818 m. suformulavo du fotochemijos dėsnius, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą, tinkantį naudoti ir kaip cheminį laikrodį. 1817 m. Mintaujoje tapo Kuršo literatūros ir meno draugijos nariu. 1820 m. vienu metu su Tomu Zejebeku (Thomas Johann Seebeck), bet nepriklausomai nuo jo, nustatė, kad elektros srovės reiškiniai metaluose ir tirpaluose yra identiški. Niurnberge išleidžiami jo rinktiniai raštai.
Grotusas gyveno ir dirbo Gedučių dvarelyje, netoli Žeimelio. Čia tragiškai ir mirė (nusižudė). Palaidotas dvaro laidojimo rūsyje. Vėliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur, kapas taip ir liko nežinomas.
Prie buvusio dvaro tvenkinio minint gimimo 200 m. sukaktį, atidengtas paminklinis akmuo su T. Grotuso bareljefu.
Netoliese pamiškėje augantis senas ąžuolas vadinamas T.Grotuso vardu (pasakojama, kad mokslininkas mėgęs po juo sėdėti).
[taisyti] Fondas
LBKS narė Marija Čiurlienė (Grotuzaitė), "įsteigė Theodoro Grotthusso fondą.
Pagal fondo nuostatus kasmet turi būti įteikiama stipendija pasižymėjusiam jaunuoliui, studijuojančiam chemijos dalykus, o kas 5Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga metai – premija ir atminimo medalis mokslininkams, tyrinėjantiems T.Grotthusso veiklą ar pasižymėjusiems įamžinant šio mokslininko vardą.
[taisyti] Literatūra
- Juozas Algimantas Krikštopaitis. „Left the time behind: THEODOR GROTHUSS“. Leidykla „Pradai“.
- Teodoras Grotusas, 1785-1822: Theodor Von Grotthuss, 1785-1822 Bibliographical Index. J. Kulikauskiene. ISBN: 9986-498-11-2 / 9986498112.
