Tesalija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tesalija (gr. Θεσσαλια) – viena iš trylikos Graikijos periferijų. Padalinta į keturias prefektūras. Periferijos sostinė Larisa. Prefektūra yra centrinėje Graikijos dalyje, šiaurėje ribojasi su Makedonijos, vakaruose su Epiro, pietuose su Centrinės Graikijos prefektūromis ir Egėjo jūra rytuose.
[taisyti] Istorija
2500 m. pr. m. e. įsikūrė Neolito gyvenvietės. Atrastos Mikėnų gyvenvietės, kurių pėdsakų rastą Jolko, Dimini ir Sesklo vietovėse. Senovės Graikijos laikais Tesalijos žemumose gyveno baronų šeimos Larisos Alejudai ar Kranono Skopadai. Baronų šeimos buvo sukūrusios federaciją apėmusią visą Tesaliją. Vėliau Tesalijos kontrolė atiteko šiaurės Graikijos Amfiktinikos Lygai. Tesaliečiai garsėjo kavalerija.
Graikų ir persų karo metu Alejudai palaikė persus. IV a. pr. m. e. Tesalija tapo priklausoma nuo Makedonijos, tapo jos vasalė. 148 m. pr. m. e. romėnai įjungė Tesaliją į Makedoniją, tačiau 300 m. tapo atskira provincija su sostine Larisa.
Nuo VII iki XIII amžiaus teritoriją valdė slavai, bizantiniečiai, bulgarai ir normandai. 1394 m. užemė Turkija. 1881 m. Turkija didžiąją dalį Tesalijos perleido Graikijai.
[taisyti] Prefektūros
Tesaliją sudaro keturios prefektūros:
- Karditsa
- Larisa
- Magnesija
- Trikala
