Traidenis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Traidenis (mirė ~1282), Lietuvos didysis kunigaikštis (1269-1282(?) m.). Mindaugo giminei priešiškos politinės grupuotės lyderis (žinoma, kad valdymo pradžioje palaikė draugiškus santykius su Mindaugo sūnų Vaišelgą nužudžiusiu Levu), nuoseklus pagonybės šalininkas ir antivokiškos baltų laisvės kovos rėmėjas (būtent jo laikais Lietuvoje įsikūrė daugybė iš Vokiečių ordino užkariautų žemių pasitraukusių prūsų, jotvingių ir žemgalių). Turėjo dukterį Gaudmantę, kurią 1279 m. išleido už Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II. Buvo talentingas karvedys. Jam valdant LDK galutinai įsitvirtino Naugarduke, sėkmingai atrėmė keletą Livonijos ordino puolimų. Iš paties Traidenio vadovaujamos lietuvių kariuomenės Livonijos ordino valdose laimėtų mūšių paminėtini Karusės ledo mūšis (1270 m.), Ašeradės mūšis (1279 m.) ir Jersikos užėmimas (1281 m.). Traidenio sostinė galėjo būti Kernavė.
Anksčiau valdė: Švarnas |
LDK kunigaikštis 1269–1281/1282 |
Vėliau valdė: Domantas |