Trečiasis ūkio sektorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Trečiajam ūkio sektoriui – (trijų ūkio sektorių modelyje) priskiriama: paslaugų sfera (transportas, ryšiai, prekyba, turizmas, medicina ir t. t.).
Perėjimą nuo antrinio prie trečiojo ūkio sektoriaus sąlygojo gamybos priemonių tobulėjimas, našumo augimas ir gyvenimo lygio augimas. Kai kuriose valstybėse pralenkiant antrinį ūkio sektorių iš karto sparčiai auga trečiasis ūkio sektorius. Augant trečiajam ūkio sektoriui pradeda mažėti pirminio ir antrinio ūkio sektoriaus šakos. Valstybės siekia, kad jei yra naudingų iškasenų bent dalis jų būtu išgaunama pačiose valstybėse, o žemės ūkio produkcija būtu apsirūpinama visiškai. Dažniausiai valstybės nepalaiko tokių ūkio šakų, kaip siuvimas ir pynimas.
Kartais iš trečiojo ūkio sektoriaus išskiriamas ketvirtasis ūkio sektorius – informacija. Tai informacinės technologijos, mokymas ir moksliniai tyrimai.
Valstybės, kuriose plačiai išvystytas trečiasis gamybos sektorius vadinamos postindustrinėmis.
