Truskava
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Truskava | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės |
|
|||||||||||||||
Savivaldybė | Kėdainių rajonas | |||||||||||||||
|
Truskava – miestelis Kėdainių rajone, esantis 30 km nuo Kėdainių. Pro miestelį nutiestas Kėdainių-Panevėžio plentas. Žemės ūkio bendrovė, pagr. mokykla, kultūros namai, mūrinė Šventosios Dvasios bažnyčia (pastatyta 1930 m.), rekolekcijų namai. Truskavos pagrindinė mokykla yra Pavermenyje.
[taisyti] Istorija
Seniūnijos pietvakariuose yra Pavermenio dvaras, minimas nuo 1585 m. Iki XVIII a. Truskavos miestelis buvo šios apylinkės centras ir priklausė dvarininkams Truskauskams. Nuo šios pavardės ir kilęs miestelio pavadinimas.
Vėliau Truskavą valdė baronas Brunojas. 1760 m. kunigo Prielgausko rūpesčiu ant pailgos kalvos buvo pastatyta koplyčia. 1794 m. Jonas ir Barbora Truskauskai kalvos viduryje pastate pirmąją medinę Šv. Dvasios bažnyčią. Vakarinėje kalvos dalyje stovėjo klebonija, už kurios kadaise buvo gili duobė. Apie jos atsiradimą yra išlikęs padavimas. Esą kartą Ramygalos klebonas susipyko su davatkomis ir liepė velniui jas išnešti. Velnias jas supylė į maišą, užnešė ant Truskavos kalvos viršūnės ir taip smarkiai trenkė maišą į žemę, kad išmušė duobę. 1854 m. pastatyta nauja stačiakampio plano bažnyčia.
1863 m. sukilimas palietė ir Truskavą. Pasakojama, kad vienas iš Truskauskų dalyvavo sukilime ir buvo įsteigęs ginklų dirbtuvę. Caro kariuomenei sumušus sukilėlius jis buvo suimtas ir vėliau mirė katorgoje. Carinės Rusijos laikais Truskava priklausė Ramygalos valsčiui. 1903 m. miestelyje buvo 281 gyventojas. 1907 m. Truskavoje pastatyta pradinė mokykla, nors dar lietuviškosios spaudos draudimo laikais miestelyje ir jo apylinkėse buvo slaptų daraktorinių mokyklų. Lietuviškomis knygomis aprūpindavo knygnešiai ir parapijos knygynas, kurį globojo vikaras.
II pasaulinio karo metu Truskava smarkiai nukentėjo: 1944 m. liepos 22-28 d. sudegė dalis miestelio ir bažnyčia.