Vankuverio sala
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vankuverio sala (pranc. Île de Vancouver, angl. Vancouver Island) yra Ramiajame vandenyne, šalia pietvakarinių Kanados krantų, priklauso Britų Kolumbijos provincijai. Plotas 32134 km². Saloje gyvena 723 tūkst. gyventojų (2005 m.). Svarbiausias miestas – Viktorija (provincijos sostinė).
Vankuverio sala nuo žemyno atskirta Džordžijos sąsiauriu. Krantai labai raižyti, gausu fjordų, užutėkių. Per visą salą driekiasi kalnagūbriai, iškylantys į 2198 m aukštį (Golden Hinde k.). Saloje daug ežerų, pelkių, upių. Vankuverio salą dengia vešlūs spygliuočių miškai (pocūgės, kedrai, eglės, pušys). Tačiau dėl švelnaus jūrinio klimato veši ir lapuočiai augalai: klevai, alksniai, paparčiai, ąžuolai ir kt.
Pirmieji Vankuverio salos gyventojai buvo indėnų gentys. 1774-1775 m. salą pasiekė rusų pirkliai ir ispanų ekspedicijos. 1778 m. saloje išsilaipino Džeimsas Kukas ir ją paskelbė JK valda.