Veliuona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Veliuona

Veliuona

Koordinatės

55°04'50″ š. pl.
23°16'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Jurbarko rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Veliuonà
Kilmininkas:	Veliuonõs
Naudininkas:	Veliúonai
Galininkas:	Veliúoną
Įnagininkas:	Veliúona
Vietininkas:	Veliuonojè

Veliuona – miestelis Jurbarko rajono rytinėje dalyje, dešiniajame Nemuno krante, Panemunių reg. parke. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1636–1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), dvaro sodyba (XIX a. pradžia).

Nuo pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose, stūkso piliakalniai, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas Ldk Gediminas.

[taisyti] Istorija

Veliuona – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. 1291 m. Veliuonos (tuomet žinomos kaip Junigeda) pilis pirmą kartą paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. Veliuonos tvirtovė XIII a. – XIV a. buvo viena svarbiausių tvirtovių dešiniajame Nemuno krante, kovojant su kryžiuočiais. Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, mirė sužeistas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. 1412 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Veliuonoje pastatė pilį. 1421 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. šalia pastatyta mokykla, viena pirmųjų Lietuvoje. 1501–1506 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Veliuonai suteikė Magdeburgo (savivaldos) teises.

XIX amžiuje tautosakininkas Antanas Juška (1819-1880) apie Veliuonos ir jos apylinkių vestuvių papročius parašė veikalą „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“.

1992 m. spalio 7 d. LR AT dekretu patvirtintas miestelio herbas.

[taisyti] Dvaras ir parkas

XIX a. pradžios klasicistinės architektūros paminklas – Veliuonos dvaro sodyba. Veliuonos parkas įkurtas buvusioje dvarvietėje. Jo svarbiausias akcentas – iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios, veimutinės pušys, didžioji tuopa, glaustašakis ąžuolas, sidabrinė liepa, du reti tulpmedžiai.