Vienaragis (artilerija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vienaragis (rus. единорог) – senovinė rusiška lygiavamzdė haubica, turėjusi kūginę (platėjančią) parako kamerą.
Vienaragį 1757 m. sukonstravo artileristas M. Danilovas, o ginkluotėn įtraukė to meto Rusijos feldceichmeisteris (artilerijos viršininkas) grafas S. Šuvalovas. Vadinti vienaragiais, kadangi ant jo vamzdžio buvo grafo Šuvalovo herbas, kuriame buvo mitologinio vienaragio atvaizdas.
Vienaragių vamzdžių ilgis buvo 7,5–12,5 kalibrų, sviedinio masė buvo nuo 1,8 iki 40 kg. Šaudymo nuotolis – iki 4 km. Šaudydavo pilnaviduriais sviediniais, granatomis, karteče.
Vienaragius naudojo daugiau kaip 100 m. (kol buvo pereita prie graižtvinės artilerijos) kaip lauko, kalnų, apsiausties pabūklus. Vienaragiais ugnimi paremdavo atakuojančius pėstininkus, kadangi buvo galima apšaudyti priešą statmena trajektorija, sviediniams lekiant virš saviškių galvų. Keliose Rusijos tvirtovėse pavieniai vienaragių egzemplioriai sulaukė XX a pradžios.
