Vorsklos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vorsklos mūšis buvo vienas iš didžiausių ir kruviniausių viduramžių Rytų Europos mūšių. Mūšis įvyko 1399 m. rugpjūčio 12 d. tarp totorių ordų, vadovaujamų emiro Edygos (Edigėjaus) ir Timūro Kutlugo, bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vadovaujamų pajėgų. Mūšis baigėsi visišku Vytauto kariuomenės sutriuškinimu.

[taisyti] Politinė situacija

XIV a. antroje pusėje didysis kunigaikštis Vytautas ir Maskvos kunigaikštis Dimitrijus Donskojus varžėsi dėl derlingų pietų žemių, kurios anksčiau buvo Aukso Ordos įtakos sferoje. Susvyravus totorių galiai Dimitrijus Donskojus nugalėjo Ordą Kulikovo mūšyje (1380), tačiau po kelių metų Maskvoje buvo apsiaustas chano Tochtamyšo.

[taisyti] Mūšio pradžia

Tochtamyšas po konfliktų Ordos viduje su chanu Timūru Kutlugu ir emiru Edyga, kuriuos palaikė didysis Tamerlanas, buvo pašalintas iš sosto. Tuomet Tochtamyšas paprašė Vytauto pagalbos, kuris surinko didžiulę kariuomenę. Vytauto kariuomenę sudarė LDK, totorių chano Tochtamyšo, Lenkijos karalystės bei Kryžiuočių Ordino kariai.

[taisyti] Pasekmės

Pralaimėjimas stipriai susilpnino Vytauto politinę įtaką regione. Teko atsisakyti planų prisijungti prie LDK visas rusų žemes ir privertė ieškoti kompromiso su Jogaila bei Lenkijos ponais. Jų pagalbos reikėjo atsverti po mūšio išaugusias Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pozicijas regione, kaip rusų žemių vienytojos, ir antilietuviškos nuotaikos LDK slaviškose žemėse. To pasekoje sekė Vilniaus ir Radomo susitarimai siekiantys kompromiso tarp pusbrolių, Vytauto ir Jogailos.