Vytautas Radžvilas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Radžvilas (g. 1958 m. sausio 25 d.) — filosofas, politologas, vertėjas. Vienas Lietuvos Liberalų partijos steigėjų. Humanitarinių mokslų daktaras (1987 m. apsigynė disertaciją tema „Prancūzų personalizmo istorijos filosofija“; vadovas Bronislovas Genzelis). Šiuo metu – Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir Politikos Mokslų Instituto Tarybos narys, Demokratinės politikos instituto Prezidentas, Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto valdybos narys.
Turinys |
[taisyti] Bibliografija
[taisyti] V. Radžvilo parašytos knygos
- „Moderniosios socialinės teorijos apmatai: įvadinių paskaitų kursas TSPMI bakalaurams“. — Vilnius, VU leidykla, 2001, ISBN 9986-19-433-4
- „Sunki laisvė: eseistika“ — Vilnius, Tyto alba, 2005, ISBN 9986-16-397-8
[taisyti] V. Radžvilo sudarytos knygos
- „Lietuvos politinė dešinė: posovietinio reiškinio bruožai“. — Vilnius, Demokr. politikos institutas, 2002, ISBN 9955-9511-0-9
[taisyti] V. Radžvilo išverstos knygos
- J.S. Mill „Apie laisvę“. — Vilnius, Pradai, 1995, ISBN 9986-405-51-3
- „Jungtinės Tautos: pagrindiniai faktai“. — Vilnius, Pradai, 1995, ISBN 9986-405-65-3
- „Šiuolaikinė politinė filosofija : antologija“ (sud. János Kis). — Vilnius, Pradai, 1998, ISBN 9986-776-83-X
- A. Giddens „Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje“. — Vilnius, Pradai, 2000, ISBN 9986-943-60-4
- D. Held „Demokratijos modeliai“. — Vilnius, Eugrimas, 2002, ISBN 9955-501-33-2
