Wi-Fi
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Wi-Fi (sutrumpinimas iš angl. Wireless Fidelity) – protokolas ir standartas įrenginiams naudojantiems plačiajuostį radijo ryšį, skirtas organizuoti vietinius belaidžius ryšius. Sukurtas Wi-Fi Alliance konsorciumo, IEEE 802.11 (a,b,c) standarto pagrindu. Mobilūs įrenginiai turintys Wi-Fi klientinius gavimo-priėmimo įrenginius gali pasijungti į lokalius tinklus ir gauti interneto prieigą per taip vadinamus ryšio taškus arba „hotspots“.
Šiuo metu jau yra sukurti telefonai kurie naudoja ne GSM, o Wi-Fi ryšį.