Benedikts XVI
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Benedict XVI (Benedikts XVI, gėmė 1927 metās balondė 16 dėin) - 265-asis Katalėku Bažnīčes vaduovs. Puopiežios. Vuokietiu kilmies. Tėkruoji pavardie Jozefs Ratcingeris (Joseph Ratzinger). Nu 2005 metū balondė 24 dėinuos oficialē ein puopėžiaus pareigas. Benedikts XVI īr atvėrā pasisakes priš homoseksualizmus, tuos pačiuos litėis santuoks, eutanazėjas, abuortus, kluonavėmus, priezervatīvus bei muoteris konėges.
[taisītė] Trumpa biografėjė
Būsėmasis puopiežios gėmė Marktl prie Ina opes mėstelie. Anuo tievs bova policėjes karininks. 1937 metās uns bova priversts atsistatīdintė ė kelis kartus kraustītėis iš vėitas i vėit dėl priešėšku naciams pažiurū.
1941 metās J. Ratcingeris istuojė i Hitlere jaunėma organizacėj (tas bova privaluoma vagol istatīmus), bet uns nebova entuziastings narīs. 1943 metās Jozefs i prielėktovėnes ginības dalinius, vėliau bova išsiūsts i piestininkū apmuokimus, vuo galiausē paskėrts tarnautė pri Vėngrėjes sėinas, i prieštankėnes ginības dalinius.
Bova pervests atgal i Bavarėjė, būsėmasis Katalėku bažnīčės vaduovs dezertīrava kelias dėinas priš vuokiečiu kapituliacėj. Grīžės nomėi uns bova 6 savaites laikuoms belaisviū stovīkluo dėltuo ka vilkiejė vuokiečiu uniform.
Pu kara uns su bruolio Georgo istuojė i konėgū seminarėj. 1951 metās bėrželė 29 dėin abodo bova išventintė i konėgus. 1957 metās gava teoluogėjes daktara laipsni, vuo 1958 metās tapa Freizinga kuoledža diestītuojo. Nu 1959 iki 1963 metū diestė Buonas universitetė. Vėliau diestė Miunstere universitetė.
Ontramė Vatikana susirinkėmė J. Ratzingeris bova pagrindinis teologėjes eksperts. 1977 metās tapa Miunchena arkivīskopo. 1981 metās puopiežios Juons Paulios II paskīrė būsėmuj sava īpėdin prefekto.
1989 metās kardinuols Jozefs Aloizos Ratcingeris Miunchenė bova apdovėnuots humorista Karla Valentina vardo pavadinto ourdino.
