Šotkio diodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šotkio diodas – diodas, kuriame naudojama ne dviejų puslaidininkų (pn), o puslaidininkio ir metalo sandūra (Šotkio barjeras). Šiuos diodus pasiūlė vokiečių fizikas Walter Schottky.
[taisyti] Privalumai
Šie diodai pasižymi labai mažu įtampos kritimu, srovei per juos tekant tiesiogine kryptimi. Per paprastą diodą darbinės srovės reikšmės gali tekėti, jei diodui tenkanti įtampa ne mažesnė kaip maždaug 0,4–0,6 V. Šotkio diodui pakanka apie pusės šios reikšmės. Šotkio diodai taip pasižymi didesniu veikimo greičiu (iki 5 GHz). Abi šios savybės ypač svarbios loginiuose elementuose. Šotkio diodai taip pat naudojami aukšto dažnio (1 Mhz ir daugiau) kintamąjai srovei lyginti. Dėl žemo tiesioginės srovės įtampos kritimo jie naudojami ir su saulės baterija sujungtam akumuliatoriui nuo iškrovimo tamsoje apsaugoti (tamsoje baterija praleidžia srovę, iškraudama akumuliatorių).
[taisyti] Trūkumai
Šotkio diodams būdinga neaukšta atbulinio pramušimo įtampa ir, palyginus su įprastais diodais, gana didelė atbulinė srovė.
