Airijos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Airijos geografija apibrėžia salą, užimanti 84 079 km² plotą, į šiaurės vakarus nuo Europos ir į rytus nuo Atlanto vandenyno. Salos centras gan plokščias neturintis aukštų kalnų, apsuptas pakrantės kalnų. Aukščiausia viršūnė yra Karauntuhilas (air. Corrán Tuathail) (1041 m). Ilgiausia upė – Šanonas, didžiausias ežeras – Nėjus.
Politiškai Airiją užima dvi valstybės: Airijos respublika ir Šiaurės Airija. Suskirtyta į 4 istorines provincijas ir 32 grafystes (žr. Airijos administracinis suskirstymas)
[taisyti] Krantai
Salos pakrantė nelygi, su daug įlankų ir kyšulių. Vakaruose Airijos krantus skalauja Atlanto vandenynas, Pietuose driekiasi – Keltų jūra, iš rytų Airijos jūra. Šiaurėje yra Šiaurės kanalas.
[taisyti] Vidiniai vandenys
Saloje yra daug ežerų: Nėjaus ežeras, Koribo ežeras, Dergo ežeras ir kt.(atitinkamai didžiausi pagal plotą). Sala išraižyta upių, tokių kaip: Šanonas, Barou, Lifėjus ir kt. (atitinkamai ilgiausios). Didelį salos plotą užima pelkės.
[taisyti] Klimatas
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rug | Rug | Spa | Lap | Gru | metai | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vid. aukščiausia temperatūra °C | 7.6 | 7.5 | 9.5 | 11.4 | 14.2 | 17.2 | 18.9 | 18.6 | 16.6 | 13.7 | 9.8 | 8.4 | 12.8 |
| Vid. žemiausia temperatūra °C | 2.5 | 2.5 | 3.1 | 4.4 | 6.8 | 9.6 | 11.4 | 11.1 | 9.6 | 7.6 | 4.2 | 3.4 | 6. |
| Vid. kritulių kiekis mm | 69.4 | 50.4 | 53.8 | 50.7 | 55.1 | 56.0 | 49.9 | 70.5 | 66.7 | 69.7 | 64.7 | 75.6 | 732.7 |
