Algirdas Julius Greimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Julius Greimas (g. 1917 kovo 9 d. Tuloje, m. 1992 Paryžiuje) – lietuvių lingvistas, kuris prisidėjo prie semiotikos teorijos kūrimo bei užsiėmė lietuvių mitologijos studijomis.
Greimas studijavo teisę Lietuvoje ir lingvistiką Grenoblyje (Prancūzija) (1936-1939). 1939 jis grįžo į Lietuvą atlikti karinės tarnybos. 1944 jis grįžo į Prancūziją, kur 1949 apsigynė mokslų daktaro laipsnį Sorbonoje. Jis dėstė Ankaros, Stambulo, Puatjė ir Aleksandrijos universitetuose. Aleksandrijoje jis susipažino su Roland Barthes, su kuriuo ir vėliau palaikė artimus santykius. Buvo profesorius Paryžiaus Socialinių Mokslų Podiplominių Studijų Mokykloje. Nuo 1965 jis vadovavo semiotiniams-lingvistiniams tyrimams Paryžiuje, įkurdamas Paryžiaus Semiotikos Mokyklą.
Vėliau Greimas pradėjo tyrinėti bei rekonstruoti Lietuvos mitologiją, savo darbe remdamasis Georges Dumézil, Claude Lévi-Strauss ir Marcel Detienne metodais. Jo rezultatai buvo publikuoti veikaluose „Apie dievus ir žmones“ (1979) bei „Tautos atminties beieškant“ (1990).
