Alytaus rajono savivaldybės gamtos paminklai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alytaus rajono gamtos paminklai:
- Didysis Dzūkijos akmuo yra Nemunaičio apylinkėje, Vengelonių kaime. Akmens matmenys – 7x3x2,8 m. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku. Į ji ne kartą trenkė žaibas, todėl akmuo skilęs. Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 metais. Pasakojama, kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkybę, ji giliai į žemę įsmigusi.
- Dūdiškių akmuo yra Butrimonių apylinkėje, Dūdiškių kaimo laukuose. Akmens matmenys – 3,5x2,7x2,5 m. Pietiniame akmens šone yra 8x8,5 cm ilgio „Jaučio pėda“. Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 metais.
- Raudonasis akmuo yra Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Balsodžio pušyno 44-ajame kvartale. Akmens matmenys 3,5x2,7x2,5 m. Raudonasis akmuo geologiniu paminklu paskelbtas 1964 metais.
- Alovės atodanga yra Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 20-ajame kvartale, netoli Kaniūkų kaimo. Ji yra 20 m ilgio ir 15 m aukščio, neapaugusi medžiais. Atodanga susidarė tarpledynmečiu ant viduriniojo pleistoceno morenos. Dūlėjimo žievės pjūvis – vienintelis taip gerai išlikęs Lietuvoje. 1987 metais atodanga paskelbta gamtos paminklu.
- Nemunaičio klintinių tufų atodanga yra Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 39-ajame kvartale, dešiniajame Nemuno krante. Atodanga yra 100 m ilgio ir 15-20 m aukščio. Bendras ruožo ilgis su pertrūkiais – apie 900 m. Atodangoje matyti klintiniai tufai, susidarę nusėdant gruntiniame vandenyje ištirpusiam kalcio karbonatui. Tufų sluoksnaiai yra 10-15 m storio, šviesiai pilkos, gelsvos spalvos, korėti. Šioje vietoje reljefas labai kalvotas, Nemuno krantai statūs, atodanga matyti iš tolo. 1987 metais atodanga paskelbta gamtos paminklu.
- Du Punios šilo ąžuolai yra Punios šilo 32-ajame kvartale. Abiejų medžių skersmenys vienodi – 1,6 m, o aukščiai – 28 ir 30 m. 1961 metais šie ąžuolai paskelbti gamtos paminklu.
- Geisčiūnų ąžuolas yra Nemunaičio apylinkėje, Geisčiūnų kaime. Medžio skersmuo – 2 m, aukštis – 20 m. 1971 metais medis paskelbtas gamtos paminklu.
- Storasis ąžuolas yra Punios girininkijos Punios šilo 12-ajame kvartale. Medžio skersmuo – 2,1 m, aukštis – 35 m. Tai vienas iš stambesnių šilo ąžuolų. 1987 metais ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu.
- Aukštoji eglė yra Punios šilo 35-ajame kvartale. Medis yra 72 cm skersmens ir 40 m aukščio. Ši eglė 1968 metais paskelbta gamtos paminklu.
- Senoji guoba yra Nemunaičio apylinkėje, Geisčiūnų kaime. Kalninės guobos skersmuo – 1,7 m, aukštis – 34 m, amžius apie 300 metų. 1960 metais medis paskelbtas gamtos paminklu.
- Senoji kriaušė yra Nemunaičio apylinkėje, Geisčiūnų kaime, netoli Nemunaičio – Alytaus kelio. Medis išsišakojęs 5 m spinduliu, tankia laja, turi tarpusavyje suaugusių šakų. Spėjama, kad šiai kriaušei daugiau nei 200 metų.
