Antėjas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
|
|
|
Antėjas (arba Antis berberų kalboje) graikų ir barberų mitologijoje – Gajos ir Poseidono sūnus. Jo žmona buvo Tinjija. Jis buvo nepaprastai stiprus ant žemės (savo motinos), bet pakeltas į orą pasidarydavo silpnas kaip vanduo. Ji iškviesdavo į imtinių dvikovas visus atvykėlius, sumušdavo ir nužudydavo. Antėjas rinko praeinančių keleivių kaukoles, norėdamas pastatyti savo tėvui Poseidonui šventyklą iš kaukolių. Bet atvyko Heraklis atrado jo paslaptį ir sunaikino jį. Heraklis suprato, kad negali įveikti Antėjo mesdamas žemėn, ir Antėjas suprato, kad negali įveikti Heraklio sutriuškindamas šio kaukolę. Galų gale Heraklis suprato, kad Antėjo galios šaltinis yra žemė, todėl laikė iškėlęs Antėją kol šis mirė.
Plinis, kartodamas Euantą, sako, kad žmogus iš Antėjo šeimos buvo atrinktas daugelio ir atvežtas prie Arkadijos ežero, kur jis pasikabino savo drabužius ant pelenų medžio ir perplaukė ežerą. To pasekoje jis buvo paverstas vilku, ir taip jis klajojo devynerius metus. Tada jei jis neužpuls nė vieno žmogaus, jis bus laisvas perplaukti atgal ir atgaus buvusią formą.
Oviijus IX, 184.
Dieviškojoje komedijoje, Antėjas yra milžinas saugantis devintą pragaro ratą, ir nuleidžia Dantę ir Vergilijų žemyn prie apledėjusio Kokito.
