Antikultinis judėjimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antikultiniai judėjimai – įvairios visuomeninės organizacijos, kovojančios prieš naujuosius religinius judėjimus ir sektas. Terminas yra taikomas įvairioms organizacijoms, kai kurių iš jų veikla yra kontraversiška.
Turinys |
[taisyti] Bendra kilmė
Atsirandant netradiciniams religiniams judėjimams, ypač – destruktyvioms sektoms, kyla visuomenės pasipriešinimas, dalinai susijęs su visuomenės prieštara, atsirandančia dėl kitų tikėjimų nesupratimo, iš dalies – dėl faktais paremtų kai kurių sektų nusikalstamų veiklų (pvz., Jonestown tragedija). Atitinkamai, kuriamos įvairios visuomeninės organizacijos, kovojančios prieš tokias sektas ir judėjimus. Dalis tokių organizacijų būna susijusios su tradicinėmis religijomis, kurios nepriimtinus religinius judėjimus paskelbia eretiškais, dalis – religiškai neutralios. Kai kurios iš tokių organizacijų nebando problemos analizuoti giliau (psichologiniu ar religijotyriniu požiūriais), kai kurios kitos – bando analizuoti sektų atsiradimo priežastis bei teikti psichologinę pagalbą esamiems ar buvusiems sektų nariams.
[taisyti] Kaltinimai sektoms
Tipiški antikultinių judėjimų pateikiami kaltinimai sektoms ir naujiesiems religiniams judėjimams:
- Smegenų plovimas
- Terorizmas
- Sukčiavimas
- Seksualinė prievarta
- Turto prievartavimas
- Narkotikų platinimas
- Draudimas gydytis bei žalinga pseudomedicininė praktika.
- Prievarta prieš vaikus
- Žmonių atskyrimas nuo visuomenės
- Atimtos galimybės mokytis
- Prievartinės savižudybės
- Žmogžudystės
- Lytinė ir rasinė diskriminacija
- sektų priešininkių šmeižimas
- Buvusių narių šantažas ir persekiojimas
- Kita kriminalinė veikla
[taisyti] Antikultinė veikla, kontraversijos
Vienareikšmį antikultinių judėjimų vertinimą pateikti labai keblu: šių organizacijų kompetencija svyruoja nuo visiškai neprofesionalių žmonių (į sektas įtrauktų žmonių šeimos) iki profesionalių psichologų, psichiatrų, kartais – ir religijotyrininkų. Antikultinių judėjimų vertinimai retai būna nepriklausomi: vienais atvejais, jos savo įvertinimą pateikia pačios, kitais atvejais pateikiami destruktyvių sektų (pvz., scientologų) platinami įvertinimai. Kai kada antikultinių judėjimų veikla vertinama, kaip atsvara įvairioms religinėms ar kriminalinėms grupėms, nes antikultinės organizacijos vykdo gana gilų įtariamų bendruomenių patikrinimą, inicijuoja teisminius procesus.
Visgi, kai kuriais atvejais antikultinių judėjimų žala gali būti gerokai didesnė, ypač, kai problemą profanuojantys judėjimai ima daryti įtaką valstybinėms ar teisinėms institucijoms (pvz., Dovydo šakos tragedija, Satanistinių ritualų mitas), ar netgi patys užsiima neleistina veikla (pvz., žmonių grobimu, šmeižtu, įžeidinėjimais). Kaip taisyklė, antikultinės organizacijos įvairioms sektoms pateikia didelę dalį ankstesniame skyriuje išvardintų kaltinimų, tačiau tik nedidelė jų dalis (kai kada – nei vienas) būna patvirtinti teisiškai įrodytais faktais. Neretai panašiais nusikaltimais kaltinamos ir religinės bendruomenės, užsienio šalyse sudarančios daugumą, veikiančios kelis šimtus metų. Kai kada antikultinių judėjimų skleidžiami kaltinimai būna atvirai melagingi (pvz., judaizmo kaltinimai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje), bet dažniausiai – tai būna atvira nesuprastos kultūros ar religijos profanacija. Kaip taisyklė, itin smarkiai iškreiptą informaciją apie sektas ir naujuosius religinius judėjimus pateikia antikultinės organizacijos, kurios nesikonsultuoja su religijotyros specialistais.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuvoje veikiantis Naujųjų religijų tyrimo ir informacijos centras nagrinėtinas, kaip itin neutrali, objektyvią informaciją pateikianti organizacija, tačiau yra ir judėjimų, kurių veiklą patikimai įvertinti sunkiau, pvz., Dvasinės paramos namai (šiuo metu neveikia).
