Apopas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apopas (Apepas) – Egiptiečių mitologijoje buvo milžiniška gyvatė, požemio būtybė, tamsos ir chaoso įsikūnijimas, blogio dievas.
Apopas dažniausiai minimas soliariniuose mituose, kur buvo šviesos ir tvarkos saugotojo, saulės dievo Ra, antipodas ir priešininkas. Viename soliarinių mitų pasakojama, kad dievas Ra kiekvieną naktį plaukia luotu Mesketete per požeminį Nilą. Apopas išgeria upės vandenį, kad sutrukdytų Ra kelionę. Vidurnaktį priešininkai stoja į dvikovą. Ra nugali savo grėsmingąjį varžovą, priverčia jį išvemti išgertąjį vandenį ir keliauja toliau pasitikti naujos dienos, skleisdamas šviesą ir tvarką.
[taisyti] Kultas
Apopas nebuvo garbinamas, buvo meldžiamasi dievui Ra, kad šis nugalėtų Apopą. Buvo manoma, kad kiekvieną naktį šventyklose atliekami Egipto dvasininkų ritualai padeda nugalėti Ra. Egiptiečiai tikėjo prietarais ir praktikavo daugybę ritualų, kad laimėtų ne Apopas, o kaip ir kiekvieną naktį, Ra nugalėtų ir galėtų toliau tęsti savo kelionę.
