Arterija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arterijos (lot. arteriae) – kraujagylės, kuriomis kraujas teka iš širdies, o jų visuma sudaro arterinę sistemą. Dažnai klaidingai sakoma, kad arterijos – tai kraujagyslės, kuriomis teka arterinis kraujas, o venos tai kraujagyslės, kuriomis teka veninis kraujas. Tai yra tipinė klaida, nes kraujagyslės į arterijas ir venas skirstomos ne pagal jomis tekančio kraujo pobūdį (arterinį ar veninį), o pagal tai, ar jomis kraujas išteka iš širdies (arterijos) ar įteka į širdį (venos). Pvz., iš dešiniojo širdies skilvelio per plaučių arteriją veninis (pristotintas anglies dioksido) kraujas teka į plaučius, o per dvi plaučių venas arterinis (prisotintas deguonies) kraujas grįžta į kairįjį prieširdį.

Arterijų sienelę sudaro trys sluoksniai:

• išorinis (tunica externa s. adventitia), dar vadinamas adventicija. Jis sudarytas iš jungiamojo audinio elastinių ir kolageninių skaidulų, tarp kurių yra smulkių kraujagyslių, šiek tiek limfinių kapiliarų;
• vidurinis (tunica media). Tai pats storiausias arterijų sienelės sluoksnis, sudarytas iš lygiųjų raumenų ir elastinių skaidulų;
• vidinis (tunica intima), sudarytas iš vieno endotelinių ląstelių sluoksnio.

Pagal skersmenį arterijos sąlyginai skirstomos į:

• Stambiąsias;
• Vidutines;
• Smulkiąsias.

Pagal sienelės vidurinio sluoksnio sandarą arterijos skirstomos į:

• Elastines. Jų viduriniame sluoksnyje vyrauja elastines jungiamojo audinio skaidulos;
• Raumenines. Jų viduriniame sluoksnyje vyrauja lygiųjų raumenų skaidulos.

Aorta yra stambiausioji elastinė organizmo arterija.

Arteriolės yra smulkiausios raumeninės arterijos, kurios šakojasi į kapiliarus.