Artimųjų Rytų istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiame straipsnyje apžvelgiama Artimųjų Rytų istorija.
Turinys |
[taisyti] Artimųjų Rytų istorija po Antrojo pasaulinio karo
[taisyti] Izraelio valstybės susikūrimas
1947 m. Jungtinės Tautos paskelbė planą padalinti Palestiną sukuriant žydų valstybę ir palestiniečių valstybę. Palestiniečiai šį planą atmetė, tačiau sionistų persikėlėliai 1948 m. paskelbė Izraelio valstybės sukūrimą. Įsikišus arabų valstybėms kilo karas, kurį arabų valstybės pralaimėjo. Apie 800 000 palestiniečių karo metu pasitraukę iš Izraelio aneksuotų teritorijų tapo pabėgėliais kaimyninėse šalyse, taip sukurdami „Palestinos problemą“, kuri nuo to laiko destabilizuoja visą regioną.
[taisyti] Šiuolaikinė Artimųjų Rytų istorija
Europos valstybių, tiesiogiai kontroliavusių regioną, pasitraukimas, didėjanti naftos pramonės reikšmė ir Izraelio valstybės įkūrimas ženklina moderniosios Artimųjų Rytų istorijos pradžią.
[taisyti] Konfliktai
Nuo 1947 m. Artimieji Rytai yra nuolatinės įtampos židinys. Nuo Izraelio valstybės susikūrimo regione įvyko mažiausiai 6 konvenciniai karai:
- 1956 m. Izraelis kartu su Jungtine Karalyste ir Prancūzija kare prieš Egiptą sutriuškino Egipto armiją.
- 1957 m. Izraelis okupavo visą Palestiną iki Jordano, užėmė Sinajaus pusiasalį, Gazos ruožą ir Golano aukštumas.
- 1973 m. spalio kare arabų šalims pavyko pasiekti pirmąją karinę, o dar labiau politinę-psichologinę pergalę prieš žydų valstybę.
- 1982 m. Izraelis įsiveržė į Libaną iki Beiruto ir iš didžiosios šalies dalies išvijo PIO.
- 1980-89 m. Izraelis tyliai dalyvauja Irano – Irako kare tiekdamas ginklus Iranui ir sunaikindamas Irako atominius įrenginius.
- 1990-91 m. Izraelis dalyvavo antiirakiškoje koalicijoje dėl Kuveito išlaisvinimo.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
