Ausies kaušelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ausies kaušelis (lot. lobulus auriculata) – išorinės ausies dalis, kurią sudaro apie 1 mm storio elastinė kremzlė, iš abiejų pusių aptraukta oda. Kremzlės nėra tik apatiniame ausies gale; čia esanti pusmėnulio formos odos raukšlė pilna riebalinio audinio. Ausies kaušelio oda plona. Joje yra plonų plaukelių, o prie jų šaknų išsidėsčiusios didelės riebalų liaukos. Prakaito liaukos mažos ir jų čia mažai. Maždaug 45 metų vyrams vidinėje kramslio pusėje pradeda augti stambūs plaukai. Žmogaus ausies kaušelio judinamieji skersaruožiai raumenys yra menki, todėl žmogus ausį pajudinti kaip kiti žinduoliai negali (pav.). Ausies kaušelis surenka ir nukreipia garso bangas į išorinę klausomąją landą.
Apatinė ausies kaušelio dalis vadinama lezgeliu arba speneliu (lot. lobulus auriculae).
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Ausies kaušelis - Klausomoji landa - Būgnelis - Trimitas - Klausomieji kauliukai - Pusratiniai kanalai - Prieangis - Sraigė - Pusiausvyros aparatas |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
