Bangpūtys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bangpūtys – baltų mitologijoje retai minima lietuvių mitinė būtybė.
Matas Pretorijus (apie 1690 m.) pirmą kartą minėjo bangputtys – ein Gott des Sturms (audros dievas). Keletas žodynų kartojo ir įvairino ši teiginį. Tautosakoje neryški figūra.
Bangpūtys buvo ypač svarbus žvejams. Tam, kad šis dievas nesukeltų Baltijos jūroje audrų, žmonės aukojo aukas, dažniausiai šaukštą, kurį sudegindavo.
Bangpūtys tapatinamas su Vėjopačiu ir su laivų dievu Gardaičiu. Bangpūtys artimas romėnų Neptūnui. Kartais su Bangpūčiu tapatinama dideliu angelu vaizduojama būtybė.
[taisyti] Literatūra
Dainus Razauskas 2004. Vėjukas. Vilnius: LLTI. ISBN 9955-475-63-3