Belapė antbarzdė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Epipogium aphyllum Apsauga: 1(E) - Prie išnykimo ribos |
||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Belapė antbarzdė (lot. Epipogium aphyllum, vok. Blattloser Widerbart) – gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos vienintelė antbarzdės (Epipogium) genties rūšis.
Pavadinimas iš graikų k. epi – aukštyn ir pogon – barzda; žiedo lūpa yra nukrypusi aukšyn.
Lietuvoje labai reta ir įrašya į Lietuvos raudonąją knygą. Augalas daugiametis, 5-20 cm aukščio, su rudu mėsingu šakniastiebiu. Stiebas stačias, tuščiaviduris, jo viršutinė dalis dažnai rausvo atspalvio, o prie pamato išsipūtęs. Lapai žvynelių pavidalo, gelsvi. Žiedynas trumpas, su 8 dideliais kvapniais žiedais. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Auga drėgnuose ir šaltiniuotuose ūksminguose miškuose.
[taisyti] Literatūra
- Gudžinskas Z., Ryla M., 2006: Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae). – Vilnius. 104 P. ISBN 9986-662-28-1.
 Belapė antbarzdė |
 |
