Blakės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Hemiptera | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Juostelinė blakė (Graphosoma lineatum) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Blakės, Puskietasparniai (Hemiptera, vok. Schnabelkerfe) – vabzdžių (Insecta) būrys. Sistematika gana paini, todėl pasaulyje nurodoma esant 40-80 tūkst. rūšių. Lietuvoje yra apie 450. Blakių yra daug žemės ūkio ir miškų kenkėjų, kai kurios rūšys yra žmogaus ir gyvulių parazitai. Sausumos ir vandens blakių tarpe yra gana daug plėšrių rūšių.
Nuo kitų vabzdžių būrių blakės skiriasi savotiška savo sparnų sandara. Priekinių sparnų, kurie vadinami antsparniais, pamatas yra standus, nepermatomas, o viršūnė plėvelinė, plona ir permatoma. Todėl blakės dar kitaip vadinamos puskietasparniai. Antsparnių standus pamatas savo ruožtu vagutėmis ar siūlėmis suskirstytas į kelias dalis. Blakės turi duriamuosius burnos organus, kuriuos sudaro ištįsęs gana ilgas nariuotas straublelis. Jis ramybės būsenoje būna prigludęs prie krūtinės apačios. Kai kurios rūšys nemaloniai dvokia. Šis kvapas priklauso nuo tam tikro skysčio, kurį gamina krūtinės apačioje esančios liaukos. Blakių metamorfozė nepilna.
Lietuvoje randamų blakių pagrindinės šeimos:
- Skydablakės (Pentatomidae). Augalėdės, daug yra augalų kenkėjų. Žiemoja suaugėliai, rečiau lervos. Ant įvairiausių žydinčių, ypač skėtinių, augalų, dažnai aptinkama juostelinė blakė
- Požievinės blakės (Aradidae). Dauguma gyvena po medžių žievės atplaišomis ir kempininiuose grybuose. Minta žievės sultimis bei grybų miceliu. Pušinė blakė (Aradus cinnamomeus) sutrinta kvepia cinamonu.
- Raudonblakės (Pyrrhocoridae). Lietuvoje dažna – blakė kareivėlis (Pyrrhocoris apterus). Kartais pavasarį ar vasaros pabaigoje ant medžių kamienų, kelmų, stulpų, tvorų saulėtoje pusėje sudaro didelius telkinius.
- Blakės plėšrūnės (Reduviidae). Gana stambios plėšrios blakės, kurios užpuola kitus vabzdžius, straubleliu įdurdamos nužudo juos ir iščiulpia.
- Parazitinės blakės (Cimicidae). Tai kraujasiurbiai parazitai: patalinė blakė, vištų ir kt. gyvūnų blakės.
- Žolinės blakės (Miridae). Šeimoje yra daug rūšių, ypač žemės ūkio kultūrų kenkėjų. Augalėdės.
- Vandeniniai čiuožikai (Gerridae). Šeimai priklauso grobuoniškos blakės, gyvenančios vandens paviršiuje. Jų kūno apačia apaugusi nešlampančiais sidabriniais pūkeliais (Balinis čiuožikas (Gerris paludum)).
- Skorpionblakės (Nepidae). Grobuoniškos vandens blakės, turinčios ilgus kvėpuojamuosius vamzdelius, kurie yra pilvelio gale. Todėl įkvėpdamos orą juos iškiša į vandens paviršių. Dėl to sakoma, kad šios blakės kvėpuoja „užpakaliu" (Pilkoji skorpionblakė (Nepa cinerea)).
- Nugarplaukos (Notonectidae). Šios blakės skausmingai duria, kūnas išgaubtas, o sparnai sudėti stogeliu. Grobuoniškos, plaukioja labai greitai, nugara į apačią (Paprastoji nugarplauka (Notonecta glauca)).
