Blauzdikaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Blauzdikaulis (lot. tibia) – apatinių galūnių kaulas. Tai pats stipriausias žmogaus kaulas. Jo kūnas yra žemyn smailėjančios trisienės prizmės pavidalo, kurios aštrusis kraštas atkreiptas į priekį. Blauzdikaulio masyvesnis galas susijungia su šlaunikauliu, o plonesnis, apatinis – su šokikauliu; iš šoninės pusės yra daug plonesnis šeivikaulis, kuris vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, o kitu – su šokikauliu.

Blauzdikaulio dalys:

• caput tibiae – blauzdikaulio galva,
• tuberositas tibiae,
• corpus – blauzdikaulio kūnas,
• facies articularis inferior,
• facies articularis malleoli medialis,
• malleolus medialis – vidinė kulkšnis,
• margo interosseus,
• margo medialis,
• tuberculum intercondylare medialis – vidurinis sąnarinis krumplys,
• tuberculum intercondylare lateralis – šoninis sąnarinis krumplys,
• eminentia intercondylaris – tarpkrumplinė pakyla,
• area intercondylaris posterior,
• facies articularis superior – sąnarinis šeivikaulio paviršius,
• condylus lateralis,
• facies posterior,
• incisura fibularis – šeivikaulio įlanka,
• facies articularis inferior

ir kt.

[taisyti] Ligos

• Rachitas