Bozonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bozonu vadinama dalelė, turinti sveiką sukinį. Sudėtinių dalelių (atomų, molekulių) sukinys gali būti bet koks, tuo tarpu šiuo metu žinomų elementariųjų dalelių sukinys įgauna tik vertes 0, 1 ir 2. Bozonais dalelės pavadintos žymaus indų fiziko Bozė garbei. Standartiniame modelyje yra keturių rūšių elementarieji bozonai:
- W vektoriniai bozonai – silpnosios sąveikos nešikliai,
- Gliuonai – stipriosios sąveikos nešikliai,
- Fotonai – elektomagnetinės sąveikos nešikliai,
- Gravitonai (kol kas tik teorijoje) – gravitacinės sąveikos nešikliai.
Bozonai paklūsta Bozė-Einšteino statistikai. Pagal šią statistiką, vienoje būsenoje gali būti neribotas skaičius dalelių. Be to, būsenos užpildymo tikimybė yra tuo didesnė, kuo sistemoje daugiau dalelių, užimančių šią būseną. Tai reiškia, kad bozonams, priešingai nei fermionams, negalioja Paulio draudimo principas.
 |
Šis fizikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
