Bramaputra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bramaputra | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 2896 km |
| Baseino plotas | 935 000 km² |
| Vidutinis debitas | 12 000 m³/s |
| Ištakos | Himalajai |
| Žiotys | Bengalijos įlanka |
| Šalys | Kinija (Tibetas), Indija, Bangladešas |
Bramaputra (asam.: ব্ৰহ্মপুত্ৰ, Brôhmôputrô; bengal.: ব্রহ্মপুত্র, Bromhoputro; hindi: ब्रम्हपुत्र; kin.: 雅鲁藏布, Yalu Zangbu) – upė Centrinėje ir Pietų Azijoje. Teka per Kiniją (Tibetą), Indiją, Bangladešą. Ilgis 2896 km. Baseino plotas 935 tūkst. km² (neretai Bramaputros, Gango ir Meghnos baseinas laikomas vientisu).
Bramaputra prasideda šiauriniuose Himalajų šlaituose ir teka į rytus pietiniu Tibeto kalnyno pakraščiu (čia vadinama Macangu arba Cangpo (tib. ཡར་ཀླུངས་གཙང་པོ་)). Toliau Dichango tarpekliu prasiveržia pro Himalajus ir teka vakarų, pietvakarių kryptimi Bengalijos žemuma. Vaga labai išsiplėčia. Įteka į Indijos vandenyno Bengalijos įlanką, kartu su Gangu ir Meghna sudarydama didžiausią pasaulyje deltą (plotas 80 tūkst. km²). Bramaputros mityba remiasi sniego tirpsmo vandeniu Himalajuose ir musoninių liūčių vandeniu Bengalijoje. Vasarą labai patvinsta. Potvynio aukštis siekia 10-12 m. Vanduo užlieja dideles Bengalijos lygumos teritorijas. Bramaputros vanduo naudojamas irigacijai. Laivuojama 1290 km: Tibete atskiruose ruožuose ir nuo Dichtango tarpeklio. Svarbiausi miestai prie Bramaputros: Šigaczė (Kinija), Guvachatis (Indija).
