Durnius (kortų žaidimas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Durnius“ – kortų žaidimas.
Turinys |
[taisyti] Taisyklės
Durnių gali žaisti 2-5 žaidėjai su 36 kortų malka.
Kortų rangų eilė tokia (didėjimo tvarka): šešakė, septynakė, aštuonakė, devynakė, dešimtakė, valetas, dama, karalius, tūzas (galimi ir kiti žaidimo variantai, pvz., įtraukiant jokerius ir 2-5 akių kortas).
[taisyti] Eiga
Dalijantysis padalija kiekvienam žaidėjui po 6 kortas. Dalijama dviem ratais po 3 kortas pagal laikrodžio rodyklę. Iš likusių kortų viena padedama atversta ant stalo, o kitos, kurios vadinamos uždaruoju fondu, užverstos padedamos ant jos taip, kad atverstoji būtų šiek tiek išlindusi, t. y. matoma. Atverstoji korta rodo kozirių spalvą (rūšį).
Žaidimą pradeda dalijusiojo kairėje sėdintis žaidėjas (yra žinomas variantas, kai pradeda tas, kuris turi mažiausio rango kortą). Jis deda ją ant stalo žaidėjui, kuris yra kairėje, sakoma „jį puola“. Padėtą kortą žaidėjas turi nukirsti: uždėti tos pačios rūšies, bet didesnio rango kortą. Jeigu kiti žaidėjai (tuo pačiu ir davęs kortą žaidėjas) turi to paties rango kortą, kokia buvo nukirstoji arba ta su kuria nukirto, gali ją dėti tam pačiam žaidėjui, ir jis jas visas turės nukirsti. Vienam žaidėjui galima dėti kirsti ne daugiau kaip 6 kortas. Jei žaidėjas turi kozirinę kortą, ja gali nukirsti žemesnio rango kozirinę kortą arba bet kokio rango kitos rūšies kortą. Jei žaidėjas negali nukirsti visų jam pateiktų kortų, turi jas visas pasiimti (taip pat ir tas, kuriomis kirto), ir žaidimą tuo pačiu būdu tęsia jo kairėje sėdintis žaidėjas, o jei žaidėjas nukirto visas jam padėtas kortas, nukirstos kortos padedamos užverstos į atskirą krūvelę ir tame padalijime daugiau nenaudojamos. Visas kortas nukirtęs žaidėjas pats puola kairėje sėdintį žaidėją. Bet kuriuo atveju visi žaidėjai, kurie turi mažiau nei 6 kortas, pasibaigus kurio nors žaidėjo kirtimui, iš užverstų kortų krūvelės paeiliui, pradedant ėjimą dariusiuoju, pasiima tiek, kiek reikia, kad vėl turėtų 6. Taip žaidimas vyksta pagal laikrodžio rodyklę.
Jeigu žaidėjas negali ar nenori kirsti jam pateiktų kortų, jis paima visas šias kortas į ranką. Jeigu tuo momentu kas nors dar sugalvoja jam primesti papildomų kortų pagal minėtas metimo taisykles, imantis žaidėjas, net ir galėdamas jas kirsti, to daryti negali ir privalo taip pat paimti. Imamų ir papildomai dedamų kortų suma negali viršyti šešių.
[taisyti] Pabaiga
Žaidėjas, kuris netenka visų savo kortų, paima iš uždarojo fondo, kad turėtų vėl 6 kortas. Jeigu kuriam nors žaidėjui uždarojo fondo kortų nelieka, jis iš žaidimo iškrenta, o toliau žaidžia tik likusieji. Paskutinis žaidėjas, kuriam lieka kortų, vadinamas „durniumi“. Jei žaidžiama dar kartą, „durnius“ surenka visas kortas, jas išmaišo ir padalija žaidėjams.
Padalijimų skaičius nereglamentuojamas. Lietuvoje populiariausias šio žaidimo variantas, kada žaidžia keturi žaidėjai, du prieš du, sėsdami už stalo kryžmais. Kortas deda pakaitomis atskirų porų žaidėjai. Paprastai vienos poros žaidėjai puola vieną kitos poros žaidėją, kurio partneris tuo tarpu žaidime nedalyvauja. Jeigu žaidėjas nukerta visas jam pateiktas kirsti kortas, sakoma – atsigina, ir tada jis pats puola kairėje sėdintį varžovą, ir dabar jo partneris gali jam padėti. Jeigu visų kortų nenukerta, paima jas į ranką, o jo kairėje sėdintis žaidėjas puola jo partnerį.
Pastaba: yra žinomi šio žaidimo variantai, kad žaidžiama prieš laikrodžio rodyklę, bet toks kortinių žaidimų organizavimas labiau paplitęs Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šiomis kalbomis kalbančiose šalyse.
[taisyti] Nuorodos
- Kurnik internetiniai žaidimai. Čia yra ir „Durnius“, kurį galima žaisti su kitais realiais žaidėjais.
