Emocinis nestabilumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Emocinis nestabilumas – psichologinė žmogaus būsena, kuriai būdingas lengvas perėjimas į kraštutinumus, greiti ir dažni emocijų pasikeitimai.
Asmuo, esantis nestabilios emocinės būsenos, labai neadekvačiai reaguoja į aplinkinius veiksnius. Labai dažnai tokiems asmenims atsiranda baimės priepuoliai, susierzinimas, dažnai užsipuola ar susigraudina.
Tokie asmenys dažnai vadinami neurotikais, sunkiai kontroliuoja savo elgesį ir susitvarko stresinėse situacijose.