Esaulas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Esaulas – karinis laipsnis Rusijos kazokų kariuomenėje, nuo 1798 m. prilygintas kavalerijos rotmistrui ir pėstininkų kapitonui, o nuo 1884 m. – dabartinio majoro.
Žodis kilęs iš tiurkų jasaul 'viršininkas'. Pradžioje esaulai buvo vado padėjėjai, tai buvo pareigos, analogiškos adjutantui. Laipsnį kazokams įvedė Žečpospolitos karalius Steponas Batoras 1576 m.
Nuo XVI a. tai buvo pareigos kazokų kariuomenėje. Egzistavo tokie esaulai:
- Generalinis esaulas (Генеральный есаул)
- Žygio esaulas (Походный есаул)
- Kariuomenės esaulas (Войсковой есаул)
- Pulko esaulas (Полковой есаул)
- Artilerijos esaulas (Артиллерийский есаул)
- Šimtinės esaulas (Сотенный есаул)
- Stanicos esaulas (Станичный есаул)
Iki 1884 m. Rusijoje kapitono, rotmistro ir esaulo laipsniai buvo lygūs ir žemesni už majoro.
1884 m. Rusijos armijoje buvo panaikintas majoro laipsnis, o kapitono, rotmistro ir esaulo laipsniai prilyginti buvusiam majoro laipsniui – rangų lentelėje jie pasislinko viena klase aukštyn. Taip buvo iki Rusijos pilietinio karo pabaigos. Žlugus Baltajai Armijai esaulo laipsnis dingo, kadangi laimėjusioje Raudonojoje Armijoje iš pradžių karininkų laipsnių nebuvo.
Karininkų laipsniai (ir majoro laipsnis taip pat) Raudonojoje Armijoje atsirado tik 1935 m. Esaulo laipsnis į vartoseną nebegrįžo, nes Raudonosios Armijos kazokų dalinių karininkai turėjo standartinius karininkų laipsnius, o ne atskirus kavalerijos ar kazokų karininkų laipsnius, kas buvo būdinga carinės Rusijos armijai.
