Fenacitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fenacitas yra nesosilikatinis mineralas susidedantis iš berilio ortosilikato, Be2SiO4. Pavadinimas kilo iš graikiško žodžio phenacus – apgavikas, tuo pabrėžiant panašumą į kvarcą.
Fenacitas randamas atskirais kristalais, kurie yra romboedrai su priekinės lygiagretės hemiedrismu. Neturi įskilimų, o lūžimai yra kriaukliniai. Pagal išvaizdą mineralas gana panašus į kvarcą, kuriuo iš pradžių klaidingai ir laikytas.
Mineralo kietumas pagal Moso skalę aukštas, apie 7,5–8; specifinis tankis – 2,96.
Kristalai dažniausiai randami gelsvi arba pilkšvi, persišviečiantys, tačiau kartais būna permatomi bespalviai ar blyškiai rožiškai raudoni.
Fenacitas randamas aukštos temperatūros pegmatitų gyslose ir žėručio skalūne kartu su kvarcu, chrisoberilu, apatitais ir topazu.
Žinomas seniai, iš smaragdų ir chrizoberilų kasyklos Takovajos gysloje šalia Jekaterinburgo, Uralo kalnuose (Rusijoje), kur žėručio skalūnuose pasitaiko stambių kristalų. Taip pat randamas su topazu ir Amazonės akmeniu granite Ilmenio kalnuose pietiniame Urale, taip pat Pikes Peak regione Kalifornijoje (JAV). Dideli prizminiai kristalai neseniai rasti lauko špato Kragero karjeruose, Norvegijoje. Framontas šalia Širmeko, Elzase yra kita gerai žinoma radimvietė. Dar didesni kristalai, esantys 1–2 colių ir sveriantys 28 svarus buvo rasti Grynvude, Meine, bet jie yra kvarco pseudomorfai.
Brangakmeniams fenacitas yra šlifuojamas brilianto forma. Du brangakmenių pavyzdžiai, sveriantys 34 ir 43 karatus (6,8 ir 8,6 g), yra Britų Muziejuje. Lūžio rodiklis yra didesnis nei kvarce, berile ar topaze.
