Fiziologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fiziologija (gr. φύση, phýse „gamta“ ir λόγος, lógos „mokslas, protas“; gr.: φυσιολογία) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas.
[taisyti] Termino kilmė
Sąvoka atsirado Žano Fernelio (Jean Fernel, 1497–1558) dėka.
[taisyti] Šakos ir pošakiai
- Ląstelių fiziologija
- Elektrofiziologija
- Informacijos perdavimas elektrinio dirginimo būdu
- dirginimo perdavimas iš ląstelės į ląstelę
- Raumenų fiziologija
- Motorinės sistemos
- Neurofiziologija, didžiųjų smegenų pusrutulių neurofiziologija
- Psichofiziologija
- Pabudimas, dėmesys ir miegas
- mokymasis ir atmintis
- Motyvacija ir emocijos
- Kognityvinės funkcijos ir mąstymas
- Bendroji suvokimo fiziologija
- Somatovisceralinė sensorinė sistema. Nocicepcija ir skausmas
- Pusiausvyra ir jos suvokimas
- Klausa ir kalbėjimas
- Veido suvokimas
- skonio jutimas
- kvapo jutimas
- Fiziologinių reguliavimo procesų pagrindai
- Vegetatyvinė nervų sistema
- Endokrinologija
- kraujo funkcijos
- Širdies veiklos mechanika
- Širdies sužadinimo fiziologija ir apytakos reguliavimas
- Kvėpavimas plaučiais
- Ritmogenezė
- Dujų, gautų kvepavimo metu, transportavimas ir kraujo rūgščių-šarmo balansas
- audinių kvėpavimas
- Energijos ir šilumos apykaita, sąnaudos, temperatūros regeliavimas
- Darbo fiziologija, sporto fiziologija, aplinkos fiziologija
- Senescensija, senėjimas
- Epitelis
- Mityba
Pagrindinės biologijos šakos |
---|
Anatomija | Astrobiologija | Biochemija | Bioinformatika | Botanika | Citologija | Ekologija | Evoliucinė biologija | Fiziologija | Genetika | Genomika | Gyvybės kilmė | Jūrų biologija | Mikologija | Mikrobiologija | Molekulinė biologija | Neurobiologija | Paleontologija | Parazitologija | Taksonomija | Zoologija | Žmogaus biologija |