Fotodiodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fotodiodas – diodas, savo sandara pritaikytas atlikti šviesos daviklio funkcijas.
Šviesos kvantai suteikia elektronams papildomos energijos, padėdami įveikti uždarytą pn sandūrą. Todėl stebimi du efektai:
- Apšvietus padidėja „atvirkščia“ (tamsoje beveik srovės nepraleidžiančia) kryptimi įjungtu diodu tekanti srovė.
- Diodas pradeda dirbti kaip saulės baterija, verčianti šviesos energiją elektoros energija.
Šie du efektai pasireiškia ir paprastame diode, jei jo korpusas pagamintas iš šviesai laidžios medžiagos. Specialiais gamybos metodais abu efektai gali būti labai sustiprinti. Fotodiodas tinka akiai nematomiems infraraudoniesiems, ultravioletiniams bei rentgeno spinduliams aptikti, jei tik jo korpusas šiuos spindulius praleidžia. Jei reikia ypatingo jautrumo (paskiriems fotonams skaičiuoti, fotodiodas darbo metu atšaldomas iki labai žemų temperatūrų.
Skirtingai nuo fotorezistoriaus, fotodiodas į šviesą reaguoja labai greitai. Pavyzdžiui, elektrinėje gitaroje jų greičio pakanka registruoti stygos virpesiams. Tinka jie ir įvairiai informacijai, valdymo signalams priimti (signalų šaltinis šiuo atveju paprastai būna šviesos diodas). Fotodiodas yra labiausiai papiltęs nuotolinio valdymo pultelio komandas priimantis daviklis.
