Frydrichas Ėbertas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fridrichas Ebertas (vok. Friedrich Ebert, 1871 m. vasario 4 d. Heidelberge – 1925 m. vasario 28 d. Berlyne – Vokietijos politinis veikėjas, pirmasis šalies prezidentas.
[taisyti] Biografija
Gimė septintasis devynių vaikų šeimoje. Mokėsi liaudies mokykloje, 1885 – 1888 m. – odininko amato.
1889 m. įstojo į Vokietijos socialistinę darbininkų partiją, 1893 m. socialdemokratų laikraščio „Bremer Bürgerzeitung“ (Bremeno miestiečių laikraštis) redaktorius. 1905 m. SPD CK Generalinis sekretorius, nuo 1913 m., A. Bebeliui mirus, partijos pirmininkas. Nuo 1912 m. Bundestago narys. 1917 m. dalyvavo tarptautinėje socialdemokratų partijų konferencijoje Stokholme. Po Vokietijos revoliucijos 1918 m. lapkričio 9 d. išrinktas Vokietijos kancleriu, 1919 m. vasario 11 d. Veimaro steigiamajame susirinkime išrinktas laikinuoju Vokietijos respublikos prezidentu. 1922 m. pakeitus konstituciją, išrinktas pirmuoju Vokietijos respublikos prezidentu. Jam vadovaujant Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį, priėmė Veimaro konstituciją.
Jo vardu pavadintas Fridricho Eberto fondas.
