Gedminaičiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gedminaičiai | ||
---|---|---|
Savivaldybė | Šilutės rajonas |
Gedminaičiai – kaimas, prie Šilutės ir Klaipėdos raj. sav. ribos, 3 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna-Judrėnai; rytiniu ir šiauriniu pakraščiu teka Graumena (Šalpės kair. intakas).
Ribojasi su Papjaunio, Jurkiškės, Kančaičių (visi Švėkšnos sen.), Bareikų, Pakalniškių (abu Veiviržėnų sen.) kaimais.
Gedminaičiuose yra senosios kaimo kapinės, dvaro ūkinių pastatų likučiai, Graumenos hidrografinis draustinis; už kaimo rytinės ribos, Pakalniškių kaime yra Pakalniškių, dar vadinamas Gedminaičių, piliakalnis.
Gedminaičiai minimi 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje, kaip dvaro aukštakrosnininkų tarnyba, gyveno 13 šeimų. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Gedminaičiai ir aplinkiniai kaimai atiteko Lietuvos istorijos, kalbos ir kultūros tyrinėtojui grafui Jurgiui Plateriui (1810-1836); 1831-1834 m. pas jį Gedminaičiuose gyveno ir jo biblioteką tvarkė rašytojas Simonas Stanevičius. Nuo 1899 m., mirus grafo J. Platerio sūnui Teodorui, Gedminaičių dvaras priklausė Švėkšnos dvaro savininkams. Po žemės reformos, tarpukaryje, Gedminaičių dvaro centrą (70 ha) valdė Lietuvos valstybės diplomatas Eduardas Jatulis (1895-1956). Pokaryje iš Gedminaičių į tremtį išvežtos Norvilo (4 asm.), Raukos (2 asm.) šeimos. Sovietmečiu kurį laiką veikė pradinė mokykla (uždaryta 1962 m.), buvo nedidelis smėlio karjeras (0,2 ha), žemė priklausė „Švėkšnos“ tarybiniam ūkiui. Dabar vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai – 2003 m. 12 ūkių laikė 64 galvijus.
Gedminaičiuose gimė knygnešys Jonas Jucius (1868-1952), Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas Lidžius Petras-Kardas (1929-1951).
1923 metais kaime buvo 8 ūkiai, 54 gyventojai, 1997 – 19 ūkių, 40 gyventojų.
[taisyti] Šaltinis
- Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Prūsija.Šilutė. 2000.
- Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos gyventojų genocidas. 1944-1947. II T. (K-S). Vilnius. 2002.