Gipsas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gipsas | |
|---|---|
 |
|
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas sulfatas |
| Cheminė formulė | Hidratuotas kalcio sulfatas(CaSO4·2H2O) |
| Identifikacija | |
| Spalva | Bespalvė, balta, ruda |
| Kristalo sistema | monoklininė |
| Skalumas | 2 gera (66° ir 114°) |
| Lūžimai | Kriaukliniai, pluoštiniai |
| Kietumas pagal Moso skalę | 2 |
| Blizgesys | Šilkinis – perlamutrinis |
| Refrakcijos indeksas | 1,522 |
| Specifinis tankis | 2,31–2,33 |
Gipsas – hidratuotas kalcio sulfatas. Paplitęs nuosėdinės kilmės mineralas (evaporitas). Gipso mineralo klodai sudaro to paties pavadinimo uolienų klodus. Nusėda uždaro tipo vandens telkiniuose, esant karštam klimatui. Taip pat gali susidaryti iš anhidrito, kai sureaguoja su vandeniu.
Cheminė gipso formulė – CaSO4·2H2O.
Gipsas susidaro iš įvairių sūrymų ir būna įvairių spalvų. Bespalvė gipso forma vadinama selenitu. Visiškai bevandenė kalcio sulfato forma vadinama anhidritu. Kaitinamas gipsas tampa hemihidratuotu kalcio sulfatu.
Gipso kietumas pagal Moso skalę yra 2.
CaSO4·2H2O + karštis → CaSO4·½H2O + 1½H2O (garai)
[taisyti] Susidarymas
Gipsas labai paplitęs mineralas. Lietuvoje randamas šiaurinėje dalyje. Dideli jo klodai susidaro iš uždaro tipo vandens telkinių, palaipsniui garuojant. Tokie dideli gipso sluoksniai buvo būdingi permo laikotarpiu. Gipsas taip pat gali iškristi prie karštų šaltinių, hidroterminėse gyslose, iš vulkaninių plyšių ar sulfatais turtingų versmių.
Kitas gipso susidarymo būdas – pramoninis. Stabdant sieros dioksido išmetimus į atmosferą (deginant įvairų, sieros turintį kurą) dažnai naudojamas procesas, kurio pabaigoje susidaro dideli gipso kiekiai.
