Gubernija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gubernija rus. губерния – administracinis teritorinis vienetas Rusijoje nuo 1708 iki 1920 m. ir Lietuvos dalyje nuo 1768 iki 1915 m.
[taisyti] Rusija
Rusijos imperijoje gubernijas caras Petras I įvedė 1708 m. įsaku. Iš pradžių buvo sudarytos 8 gubernijos: Ingermanlandijos (nuo 1710 m. Sankt Peterburgo gubernija), Maskvos gubernija, Archangelo miesto (nuo 1780 m. Archangelsko gubernija), Smolensko (nuo 1713 m. Rygos gubernija), Kijevo gubernija, Kazanės gubernija, Azovo gubernija ir Sibiro gubernija. 1713-1719 m. sudarytos naujos Nižnij Novgorodo gubernija ir Astrachanės gubernija.
Gubernijos padalytos į dalis, nuo 1719 m. į provincijas, o šios į distriktus. Gubernijos vadovu buvo skiriamas gubernatorius (Sankt Peterburgo ir Azovo gubernijoms – generalgubernatorius), kuris vadovavo administraciniam biurokratiniam aparatui, policijai, finansams, teismui ir buvo vyriausias gubernijoje dislokuotų kariuomenės dalinių vadas. Provincijai vadovavo vaivada, distriktui – žemės komisaras.
1775-1780 m. po Jemeljano Pugačiovo sukilimo iškilus būtinybei stiprinti vietinę valdžią, Jekaterina II sudarė 40 gubernijų, kiekvienoje po 300-400 tūkst. dūšių. Jos valdymo pabaigoje, po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo buvo jau 51 gubernija. Buvo likviduotos provincijos. Gubernijos padalytos į apskritis ir valsčius po 20-30 tūkst. gyventojų (iš viso apie 500 apskričių). Gubernatoriai tapo pavaldūs Senatui ir Generaliniam prokurorui. Jo padėjėju tapo vicegubernatorius. Valsčiui vadovavo kapitonas, renkamas dvarininkų suvažiavime 3 metams.
Po 1860 m. pradėtos steigti generalgubernijos nacionaliniuose pakraščiuose, be to, įkurta 20 sričių pasienio teritorijose, prilygintų gubernijoms. 34 gubernijose leista rinkti žemių savivaldybes, o jų mietuose – miesto dūmas ir sudaryti valdybas. 1889 m. atlikta reforma sustiprino vietinės bajorijos vaidmenį.
1917 m. Vasario revoliucija vietoje gubernatorių įvedė komisarų institutą. Iš buvusių 78 gubernijų 1917-1920 m. 25 gubernijos atiteko Lenkijai, Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai, tapusioms nepriklausomomis valstybėmis. 1924-1929 m. vietoje likusių gubernijų įsteigtos sritys ir kraštai.
[taisyti] Lietuva
1768 m. Antanas Tyzenhauzas į gubernijas ir raktus padalijo Šiaulių ir Gardino ekonomijas.
1772-1795 m., kai buvo padalyta Abiejų Tautų Respublika, Lietuvos teritorijoje buvo sudarytos Vilniaus gubernija, Kauno gubernija, Gardino gubernija, Kuršo gubernija, Minsko gubernija, Mogiliovo gubernija ir Vitebsko gubernija, įėję į Vilniaus generaguberniją, bei Kijevo gubernija, Volynės gubernija ir Podolės gubernija Kijevo genaralgubernijoje.
